Ąžuolas Misiukevičius atrėžė raginusiems emigruoti: jo žinutė lietuviams sulaukė dėmesio

Žinių radijo laidoje „Radijo ritmas“ viešėjęs nuomonės formuotojas, verslininkas, plaukų stilistas ir elektroninės parduotuvės įkūrėjas Ąžuolas Misiukevičius atvirai papasakojo apie asmeninį gyvenimą, patirtas patyčias, sveikatą, santykius ir visuomenėje kylančias diskusijas.

Ąžuolas Misiukevičius su mylimuoju Jeanu (nuotr. asm. archyvo, BNS)

Į neapykantą internete atsako dar griežčiau

Viešumas, pasak Ą. Misiukevičiaus, neišvengiamai atneša ir neigiamų reakcijų. Į įžeidžiančius komentarus jis dažniausiai nereaguoja tylėdamas: jei jaučiasi puolamas be pagrindo, atsako dvigubai stipriau.

Pašnekovas teigė, kad dabartinės užgaulios žinutės jo nebesugniuždo. Didžiausią emocinį skausmą ir patyčias jis patyrė mokykloje, todėl šiandien jaučiasi užsiauginęs „storą odą“.

Jis pabrėžė, kad pats be priežasties kitų žmonių neįžeidinėja, tačiau į tiesiogines patyčias atsako nepaisydamas to, ar komentaro autorius yra vyras, ar moteris. Ąžuolo teigimu, tokie išpuoliai nėra kritika.

Jis prisiminė, kad dėl skaudžių patirčių ašaras liejo visą jaunystę ir paauglystę. Vis dėlto dabar tai vertina kaip gyvenimo sunkumus, kuriuos teko pereiti, ir sako gerai žinantis savo vertę.

Visai kitaip jis reaguoja, kai puolami jo artimieji. Ąžuolas pripažino, kad ypač skaudu skaityti įžeidimus apie jo mamą ar kitus šeimos narius.

Tėvų palaikymas ir žinutė kitokių vaikų šeimoms

Šeimos nuotraukomis socialiniuose tinkluose Ąžuolas, jo teigimu, dalijasi norėdamas parodyti įprastas gyvenimo akimirkas, o ne siekdamas papildomo dėmesio. Jis taip pat pabrėžė esantis labai dėkingas tėvams, kurie visada jį palaikė.

Laidoje vyras papasakojo ir apie sekėją, klaususią, kaip priimti galimai kitokios orientacijos vaiką. Ą. Misiukevičius jai atsakė, kad svarbiausia neturėtų būti draugų ar aplinkinių reakcija – vaikui labiausiai reikia artimiausių žmonių priėmimo ir meilės.

Jo manymu, nepalaikomas vaikas sunkiai gali siekti savo svajonių, nes nežino, ar gali atsiremti į šeimą. Ąžuolas taip pat kalbėjo apie jaunuolius, kurie, neturėdami palaikymo, pasitraukia iš gyvenimo, ir klausė, kodėl žmogus turėtų būti smerkiamas už norą būti laimingas bei mylimas.

Gimė anksčiau laiko ir iki penkerių metų nekalbėjo

Viena jautriausių pokalbio temų buvo Ąžuolo sveikata bei kalbos raida. Jis gimė trimis mėnesiais anksčiau – turėjo gimti lapkritį, tačiau pasaulį išvydo rugpjūtį. Dėl kūdikystėje vartotų stiprių vaistų buvo pažeista jo klausa.

Neprigirdėdamas Ąžuolas iki penkerių metų visiškai nekalbėjo, nes negirdėjo. Mokykloje jis susidūrė ir su nemalonia lietuvių kalbos mokytojos reakcija, kai paprašė pakartoti, ką ši pasakė. Vis dėlto pašnekovas pabrėžė, kad apskritai pedagogus vertina kaip kantrius ir nuostabius žmones.

Didžiausiu savo pasiekimu jis laiko trejų metų kasdienį darbą su logopedais. Nuo penkerių iki aštuonerių metų jis privačiai lankė specialistą, mokėsi taisyklingai tarti garsus ir galiausiai, padedamas tėvų, galėjo mokytis ne kurčiųjų, o bendrojo lavinimo mokykloje.

Gyvenimas Lietuvoje su prancūzu partneriu

Ą. Misiukevičius taip pat atvirai kalbėjo apie santykius su partneriu Jeanu – iš Paryžiaus kilusiu menininku ir iliustratoriumi, turinčiu mišrias šaknis.

Jis teigė mylintis Lietuvą ir laikantis save patriotu. Kartu Ąžuolas neslėpė, kad jo antrajai pusei Lietuvoje tenka susidurti su rasistinėmis replikomis ir išpuoliais. Ąžuolas sakė, kad kai kurie žmonės klausia, kodėl pora viešinasi ir gyvena Lietuvoje, tačiau pats tokius priekaištus atmeta. Jo teigimu, Lietuva partneriui atrodo saugi ir graži, ypač lyginant su Paryžiumi.

Kalbėdamas apie save, Ąžuolas sakė nenorintis būti vertinamas vien pagal tai, ką myli. Jis ragino pirmiausia matyti žmogaus asmenybę, tikslus ir darbus, o ne klijuoti orientacijos etiketę.

Pasiekęs 30 metų amžių, vyras prisipažino norintis turėti vaikų ir manantis, kad būtų geras tėtis. Vis dėlto jis pripažino nežinantis, kaip susiklostys jo gyvenimas, ir neatmetė galimybės ateityje įsimylėti moterį.

Imigracija ir lietuvių kalbos svarba

Pokalbio metu paliesta ir imigracijos tema. Ąžuolas ragino į užsieniečius žvelgti empatiškiau: jo manymu, maisto kurjeriais ar vairuotojais dirbantys žmonės į Lietuvą atvyksta ieškodami geresnio gyvenimo ir imasi darbų, kurių dažnai nenori dirbti patys lietuviai.

Vis dėlto jo tolerantiškas požiūris turi ribą. Ą. Misiukevičius piktinosi, kad žmonės, Lietuvoje gyvenantys jau 20 metų, vis dar kalba rusiškai, nors gali susikalbėti lietuviškai. Jis paragino tokius asmenis susiimti ir mokytis valstybinės kalbos.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *