Nuo 2027 metų keičiant Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamų sveikatos priežiūros paslaugų tvarką, itin svarbu įvertinti, kaip tai paveiks pacientų galimybes laiku gauti gydytojų specialistų konsultacijas. Ši tema aktuali jau dabar, nes specialistų paslaugų prieinamumo problemos jaučiamos ir šiandien.
Kaip šeimos gydytoja, šią situaciją matau kasdien: išrašius pacientui siuntimą, jis neretai sugrįžta pasakydamas, kad pas reikiamą specialistą patekti nepavyko. Eilės sveikatos sistemoje nėra naujiena, o palyginti su kai kuriomis kitomis Europos šalimis Lietuvos padėtis nėra pati blogiausia. Vis dėlto tam tikrų specialistų konsultacijų tenka laukti ilgiau nei anksčiau.
Laukimo trukmę lemia paciento gyvenamoji vieta ir reikalingo specialisto rūšis. Net Kaune, kur gydymo įstaigų bei gydytojų pasirinkimas gana platus, paslaugos, kurias anksčiau buvo įmanoma gauti per savaitę ar kelias, kai kada prieinamos tik po mėnesio ar net kelių. Regionuose eilės gali būti dar ilgesnės.
Ne visada problema ta, kad nėra gydytojo. Specialistas gali dirbti gydymo įstaigoje, tačiau ji negali suteikti daugiau PSDF apmokamų konsultacijų, jei pagal sutartį su Valstybine ligonių kasa tam nenumatytas pakankamas finansavimas. Dėl to mokamai pas tą patį gydytoją toje pačioje įstaigoje galima patekti greičiau, o su siuntimu dėl PSDF apmokamos konsultacijos tenka laukti.
Mokama paslauga prieinama ne visiems
Skubiai konsultacijos prireikę žmonės ima ieškoti alternatyvų. Galintys susimokėti renkasi mokamą vizitą, kiti tikrina laisvas vietas kituose miestuose. Kai kurie Kauno pacientai dėl trumpesnės eilės konsultuotis vyksta net į Klaipėdą.
Tačiau susimokėti už vizitą ar važiuoti per Lietuvą gali ne kiekvienas. Vyresniems, sunkiau judantiems ir mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms tokios galimybės yra gerokai mažesnės, todėl dažniausiai lieka laukti bendroje eilėje.
Pacientui nesveikstant ar jo būklei blogėjant, jis vėl kreipiasi į šeimos gydytoją ir prašo padėti pas specialistą patekti anksčiau. Vis dėlto, jei laisvų vietų nėra, šeimos gydytojas tokio kelio paspartinti negali.
Kai laukti tampa pernelyg sunku, dalis pacientų ieško pagalbos skubiosios pagalbos skyriuose, ypač tuomet, kai būklė prastėja. Taip neišspręsta planinės konsultacijos problema gali persikelti į kitą sveikatos sistemos grandį.
Finansavimo plano vieno nepakanka
Kalbėdama apie nuo kitų metų numatomą finansavimo tvarkos pokytį, Valstybinė ligonių kasa yra minėjusi atliktus modeliavimus, kuriais vertinamas paslaugų poreikis ir planuojamas finansavimas. Tačiau šeimos gydytojams svarbu žinoti, ar skaičiuojant būsimą poreikį bus vertinama ne tik pinigų suma, bet ir tai, kur iš tikrųjų dirba specialistai bei kiek pacientų jie gali priimti.
Vien apskaičiuoti, kiek konkrečioje savivaldybėje reikia tam tikro specialisto konsultacijų ir kuriai įstaigai skirti finansavimą, nepakanka. Gali paaiškėti, kad finansavimą turinti gydymo įstaiga neturi pakankamai gydytojų, o specialistų turinti įstaiga galėtų priimti daugiau pacientų, tačiau tam stokoja lėšų.
Todėl planuojant paslaugų poreikį būtina vertinti visumą: specialistų darbo vietas, jų galimybes priimti pacientus ir gydymo įstaigų pajėgumą užtikrinti numatytą paslaugų apimtį. Jei konkrečiai įstaigai numatoma didesnė atsakomybė, reikia įsitikinti, kad joje dirba pakankamai gydytojų. Pats finansavimas problemos neišspręs, jei nebus kam pacientų priimti.
Žmogui svarbu ne finansavimo schema, o vizito data
Pacientai patys renkasi gydytojus ir gydymo įstaigas: domisi specialistais, skaito atsiliepimus ir ieško vietos, kur galėtų gauti reikalingą pagalbą. Todėl planuojant paslaugas svarbu atsižvelgti ne tik į tai, kur nukreipiamos lėšos, bet ir į realų pacientų pasirinkimą bei specialistų pasiskirstymą.
Planuojant PSDF finansuojamų paslaugų apimtis reikėtų susieti pacientų poreikį, realiai dirbančius specialistus ir gydymo įstaigų galimybes teikti paslaugas. Kai finansavimas ir gydytojai yra skirtingose vietose, pacientui nuo to paprasčiau netampa.
Šeimos gydytojo kabinete sistemos veiksmingumas matomas labai konkrečiai. Pacientui, gavusiam siuntimą, nesvarbu, kuriai įstaigai ir kokia suma skirta. Jam svarbiausia žinoti, kada iš tiesų galės patekti pas reikalingą specialistą.
Todėl prieš įgyvendinant pokyčius reikėtų plačiau įvertinti jų poveikį ir aptarti juos su medikų bendruomene. Pagrindinis kriterijus turėtų būti paprastas: ar pacientas reikalingą paslaugą gauna tada, kai jos reikia.
Alma Astafjeva, Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkė, šeimos gydytoja.

