Dublinas, lapkričio 12 d. (AP-ELTA). Šią savaitę 120 metrų ilgio krovininis laivas „Karin“ buvo prisišvartavęs prie Šenono upės žiočių Airijoje. Vėliau jis išplaukė į Rusiją su baltų miltelių kroviniu – aliuminio oksidu, kurį galima naudoti gaminant ginkluotę, Maskvos pasitelkiamą kare prieš Ukrainą.
Aliuminio oksidas yra pagrindinė aliuminio gamybos žaliava. Ji naudojama įvairiausiuose gaminiuose – nuo dantų pastos ir lūpų dažų iki raketų bei dronų. Pietų Airijoje veikianti Rusijos valdoma Oinišo gamykla yra didžiausia tokio pobūdžio įmonė Europoje. Ji reguliariai siunčia aliuminio oksido krovinius į Sankt Peterburgą ir kitus Rusijos uostus.
Praėjus beveik penkeriems metams nuo plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, aliuminio oksidui netaikomos Europos sankcijos, skirtos Rusijos ekonomikai silpninti. Dėl to Limeriko grafystėje esanti gamykla gali toliau laisvai tiekti produkciją Rusijai. Ekspertai teigia, kad dalis šios žaliavos ten panaudojama ginkluotei gaminti.
Airijos parlamento narė ir opozicinės Leiboristų partijos lyderė Ivana Bacik ragino sustabdyti tokius tiekimus. Jos vertinimu, medžiaga akivaizdžiai patenka į karinės paskirties tiekimo grandines, todėl Airija neturėtų, net ir netiesiogiai, prisidėti prie Vladimiro Putino karo mašinos.
Raginimai nutraukti siuntas nuskambėjo tuo metu, kai Dubline susirinkę dešimtys Europos lyderių aptaria paramą Ukrainai. Ketvirtadienį čia vyks 47 valstybių Europos politinės bendrijos aukščiausiojo lygio susitikimas, o vėliau numatytas ES lyderių susitikimas.
Airijos vyriausybės ministras Niall Collins naujienų agentūrai AP teigė, kad nėra jokių įrodymų, jog ši žaliava patenka į karinės paskirties tiekimo grandines. Vis dėlto vyriausybė viešai nepaskelbė savo tyrimo dėl aliuminio oksido tiekimo rezultatų.
„Aughinish Alumina“ pareiškė, kad jos gaminiai neturi nieko bendra su Rusijos karinės paskirties tiekimo grandine. Bendrovė taip pat nurodė pasamdžiusi nepriklausomą įmonę, kuri kiekvieną mėnesį Airijos institucijoms pateikia audito ataskaitas, kad būtų užtikrintas geresnis produkcijos atsekamumas.
Nuo lūpų dažų iki raketų: kam naudojamas aliuminio oksidas
Aliuminio oksidas išgaunamas perdirbant boksitą – raudoną rūdą, daugiausia kasamą Gvinėjoje, Australijoje ir Kinijoje. Į kreidą panaši balta medžiaga lydoma ir paverčiama aliuminiu. Vėliau jis maišomas su retesniais elementais, kad būtų pagaminti tvirti, karščiui atsparūs ir plastiški lydiniai. Tokie lydiniai naudojami raketų bei orlaivių gamyboje. Aliuminis taip pat gali būti naudojamas raketiniam kurui ir sprogmenims gaminti.
Oinišo gamykla buvo pastatyta aštuntajame dešimtmetyje. 2007 m. ją įsigijo Rusijos aliuminio gamintoja „Rusal“. Šią bendrovę įkūrė ir iki šiol iš dalies valdo sankcijų sąraše esantis oligarchas Oleg Deripaska, palaikantis ryšius su Rusijos prezidentu Vladimir Putin. JAV ir Australijos vyriausybių duomenimis, „Rusal“ pagamina beveik visą Rusijoje pagaminamą aliuminį.
Laivų stebėjimo platformos „MarineTraffic“ duomenų analizė rodo, kad nors dalis krovininių laivų iš Oinišo plaukia į Europą ir kitus regionus, nemažai jų reguliariai keliauja tiesiai į Sankt Peterburgo uostą.
Aktyvistų grupė „Alumina 22“, siekianti sankcijų aliuminio oksido prekybai su Rusija, apskaičiavo, kad nuo kovo iki spalio iš Airijos į Rusiją išgabenta maždaug 491 307 tonos šios medžiagos.
Šių krovinių reikšmė Rusijai, kaip teigiama Ukrainos ekonominio saugumo tarybos (ESCU) 2026 m. ataskaitoje, išaugo po to, kai nuo 2022 m. dvi aliuminio oksido gamyklos – viena Australijoje, kita Ukrainoje – nutraukė eksportą į Rusiją. Dėl to bendras tiekimas sumažėjo maždaug 40 proc.
ESCU duomenimis, dabar iš Airijos gaunama apie 17 proc. „Rusal“ naudojamo aliuminio oksido.
Anksčiau šiais metais Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimų projekto (OCCRP) bei „The Irish Times“ tyrimas nustatė, kad Oiniše pagamintas aliuminio oksidas Rusijoje perdirbamas į aliuminį. Dalis jo parduodama metalų prekybos bendrovei, tiekiančiai produkciją Rusijos gynybos pramonės įmonėms.
ESCU analizės ir tyrimų skyriaus direktorė Olena Yurchenko teigė, kad labai tikėtina, jog beveik visa „Rusal“ produkcija galiausiai pasiekia Rusijos karines įmones.
Ukraina ir Europos Parlamentas siekia sankcijų
Birželį Dubline, stovėdamas šalia Airijos ministro pirmininko Micheál Martin, Ukrainos prezidentas Volodymyr Zelenskyy pareiškė, kad Europoje tebėra Rusijai ar jos sankcionuotiems oligarchams priklausančių arba jų faktiškai kontroliuojamų bendrovių, kurios ir toliau tiekia agresorei svarbias medžiagas.
M. Martin pripažino nenorintis, kad Airijos gamykloje pagaminta medžiaga būtų naudojama Rusijos karo mašinai remti.
Už sankcijų vykdymo priežiūrą atsakingas verslo ministras Peter Burke teigė, kad Airija neturi įrodymų nei apie tokį panaudojimą, nei apie tai, kad jo nėra. Liepą jis sakė, jog nepavyko patvirtinti „Rusal“ teiginio, esą iš Airijos tiekiamas aliuminio oksidas naudojamas vien aliuminiui, skirtam eksportuoti iš Rusijos, gaminti.
Airijos vyriausybė tyrimo rezultatų viešai nepateikė, tačiau perdavė juos Europos Komisijai, kuri rengia ES sankcijų paketus.
ES sankcijų pasiuntinys David O’Sullivan teigė esantis beveik tikras, kad aliuminio oksidas tiekiamas Rusijos lydykloms, o jose pagaminta produkcija bent iš dalies neabejotinai patenka į karinį-pramoninį kompleksą. Jis taip pat sakė perskaitęs vyriausybės ataskaitą ir manantis, kad tyrimą atlikę žurnalistai buvo teisūs.
Liepos mėnesį Europos Parlamentas priėmė neprivalomą rezoliuciją, kuria paragino uždrausti aliuminio oksido eksportą į Rusiją. Tačiau tą patį mėnesį patvirtintame 21-ajame ES sankcijų Rusijai pakete ši žaliava nebuvo įtraukta.
Europos Komisijos atstovai šiuo metu konsultuojasi su valstybėmis narėmis dėl aliuminio oksido eksporto iš Airijos. Sankcijoms būtinas vieningas visų 27 ES valstybių pritarimas. EK atstovas yra sakęs, kad sankcijų politika turi išlaikyti pusiausvyrą tarp Rusijos karo pastangų žlugdymo ir neigiamo poveikio ES valstybėms ribojimo, ypač todėl, kad aliuminio oksidas laikomas strategiškai svarbia žaliava.
Gamyklos likimas kelia klausimų dėl darbo vietų
Gamyklos rėmėjai pabrėžia, kad joje dirba šimtai žmonių, o įmonė yra svarbi aliuminio oksido tiekėja Europos valstybėms. Nepertraukiamas žaliavos tiekimas ypač aktualus dėl laivybos per Hormuzo sąsiaurį apribojimų, atsiradusių dėl JAV ir Izraelio karo prieš Iraną.
Limeriko grafystei Airijos parlamente atstovaujantis N. Collins teigė, kad Airija tvirtai remia ukrainiečius, tačiau Ukraina nepateikė įrodymų, jog Oinišo gamykla vykdo neteisėtą veiklą.
Opozicijos politikai tuo abejoja. I. Bacik vadovaujama centro kairės Leiboristų partija pasisako už laikiną gamyklos nacionalizavimą, panašų į sprendimą, kurį Airija priėmė perėmusi bankus po 2008 m. finansų krizės. I. Bacik teigia, kad gamykla galėtų nebetiekti produkcijos Rusijai ir rasti kitų pirkėjų Europoje.
Jos teigimu, jei Airijos vyriausybė nesiims tinkamų veiksmų, ryžtingesnio atsako turėtų imtis kitos ES valstybės.
Vėjuotame Foino uostamiestyje, netoli kurio įsikūrusi gamykla, daug gyventojų dirba Oiniše arba pažįsta ten dirbančių žmonių. Todėl vietos bendruomenėje dėl šio klausimo vyrauja prieštaringos nuotaikos.
Į pensiją išėjęs dokininkas Joe Hanlonas teigė, kad tai pernelyg didelis verslas, jog jį būtų galima uždaryti, nes gamykloje dirba per daug žmonių, kad vyriausybė galėtų kištis.
Vis dėlto jis pripažino, kad jei Airija nori sustabdyti karą Ukrainoje, gamyklos eksportas turėtų būti nutrauktas.

