Seimas atvėrė kelią pagalbiniam apvaisinimui vienišoms moterims: sprendimą dar gali sustabdyti prezidentas

Seimas ketvirtadienį priėmė naujos redakcijos Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, kuris Lietuvoje suteiks galimybę šiomis paslaugomis naudotis ne tik sutuoktiniams, bet ir nesusituokusioms poroms bei vienišoms vaisingoms moterims.

Už įstatymą balsavo 78 parlamentarai, vienas buvo prieš, dar vienas susilaikė. Nors Seimo Sveikatos reikalų komitetas siūlymui nebuvo pritaręs, parlamentas nusprendė, kad vienos vaisingos moterys pagalbinio apvaisinimo paslaugą galės gauti savo lėšomis.

Pagal priimtą reguliavimą paslaugos bus prieinamos pilnamečiams ir veiksniems sveikatos priežiūros srityje asmenims: sutuoktiniams, partnerystę įregistravusiam ar neįregistravusiam vyrui ir moteriai bei moteriai, kuri nėra poroje.

Valstybės lėšomis paslaugos bus finansuojamos žmonėms, kuriems diagnozuotas nevaisingumas, taip pat tais atvejais, kai dirbtinis apvaisinimas gali padėti išvengti vaikui gresiančios sunkios negalios ar ligos. Moteris turės būti pajėgi pastoti ir išnešioti vaiką. Ar šie kriterijai atitinkami, spręs gydytojų konsiliumas.

Iki šiol pagalbinis apvaisinimas buvo galimas tik sutuoktiniams arba registruotiems partneriams.

Liberalai prieš balsavimą išstūmė tuščius vežimėlius

Prieš balsavimą Liberalų sąjūdžio atstovai prie Seimo posėdžių salės surengė akciją – atsivedė tuščius vaikiškus vežimėlius.

Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad priėmus įstatymą šie vežimėliai galėtų būti užpildyti kūdikiais. Anot jos, nuo Seimo sprendimo priklauso, ar Lietuvoje kasmet gims 500–600 kūdikių daugiau.

Liberalai tvirtino, kad vaisingos moterys ir nesusituokusios poros šiuo metu dėl pagalbinio apvaisinimo procedūrų vyksta į užsienį, įskaitant Latviją, Lenkiją ir Turkiją. Simonas Gentvilas sakė, kad šeimos iš Lietuvos nori tik galimybės procedūras atlikti savo šalyje. Jis taip pat nurodė, kad Danijoje su medicinine pagalba gimsta kas septintas vaikas, o Lietuvoje – vienas iš šimto.

S. Gentvilo teigimu, šeimos, norinčios vaikų iš meilės, o ne dėl išmokų, laukia šio įstatymo.

Kritikai įžvelgia grėsmę tradicinei šeimai

Įstatymo pakeitimų priešininkai tvirtino, kad jie neatitinka geriausių vaiko interesų ir skatina vaikų gimimą nepilnose šeimose.

Konservatorius Valdas Rakutis teigė, kad tokiu atveju vaikams būtų atimta teisė žinoti, kas yra jų tėvas. Jo vertinimu, priimtas įstatymas nukreiptas prieš tradicinę šeimą.

V. Čmilytė-Nielsen pranešė, kad prieš balsavimą sulaukta užuominų iš Prezidentūros apie galimą prezidento veto, jei vienišoms vaisingoms moterims būtų suteikta teisė gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugą. Parlamentarė ragino nepasiduoti tokiam spaudimui.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto siūlymu iš įstatymo pašalinta anksčiau Vyriausybės nustatyta nuostata, pagal kurią nesusituokusi pora turėjo įrodyti, kad kartu gyvena bent vienus metus.

Embrionų donorystė bus leidžiama tik tada, kai embrionas lytinių ląstelių banke bus laikomas mažiausiai dvejus metus nuo konservavimo dienos, o donorai bus davę rašytinį sutikimą.

Pirmuosius dvejus metus embrionai lytinių ląstelių banke ir toliau bus saugomi valstybės biudžeto lėšomis. Vėliau už saugojimą turės mokėti pora arba moteris, kuri nėra poroje. Donorystei skirti embrionai valstybės lėšomis galės būti laikomi ne ilgiau kaip dešimt metų.

Įstatyme taip pat išlieka surogatinės motinystės draudimas.

Parlamentas nusprendė, kad lytinių ląstelių ir reprodukcinių audinių saugojimo valstybės lėšomis kompensavimas turėtų prasidėti 2027-aisiais, dvejais metais anksčiau, nei buvo siūliusi Vyriausybė.

Naujo reguliavimo Seimas ėmėsi balandį, įsigaliojus Konstitucinio Teismo išaiškinimui. Teismas konstatavo, kad ankstesnė įstatymo nuostata, pagal kurią pagalbinio apvaisinimo paslaugos buvo suteikiamos tik santuoką ar registruotos partnerystės sutartį sudariusiems asmenims, prieštarauja Konstitucijai.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, 2018–2024 metais Lietuvoje pagal iki šiol galiojusią tvarką, leidusią procedūras susituokusioms poroms, pagalbinio apvaisinimo būdu gimė 2,8 tūkst. vaikų.

Kol bus priimtas naujasis įstatymas, ministerija gydymo įstaigoms leidžia toliau teikti pagalbinio apvaisinimo paslaugas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *