Pasibaigus vasarai vaikų ir paauglių kasdienybė smarkiai pasikeičia: ilgą miegą, laisvas popietes ir vakarus su šeima pakeičia ankstyvas kėlimasis, pamokos bei namų darbai. Tačiau kaip suprasti, kad mokiniui tenkantis krūvis tapo per didelis ir gali lemti emocinį išsekimą?
Mokiniams grįžus į ugdymo įstaigas, TV3 laidoje „Sveikatos DNR“ aptariamas vaikų ir paauglių emocinis nuovargis, patyčių požymiai ir būdai pradėti pokalbį su vaiku apie jo patiriamus sunkumus.
Laidoje viešėjo vaikų ir paauglių psichologė, psichoterapeutė Simona Velikienė. Šioje srityje ji dirba jau dvylika metų, o kasdien susiduria su mokiniais, patiriančiais įvairių sunkumų.
Apie problemą gali pranešti pasikeitęs elgesys
Specialistė pabrėžė, kad kiekvienos į konsultaciją atėjusios šeimos situacija yra skirtinga. Todėl svarbu neapsiriboti vien matomu vaiko elgesiu, o bandyti suprasti, kas už jo slypi.
Vaiko pyktis gali būti susijęs su susikaupusia įtampa, nerimu ar nuovargiu. Dėl šios priežasties, pasak S. Velikienės, būtina aiškintis tikrąsias sunkumų priežastis.
Psichologė taip pat stengiasi į pagalbos procesą įtraukti visą šeimą. Jos teigimu, kartais vaikas deda pastangas, tačiau šeimos ar aplinkos reakcijos nesąmoningai palaiko jo sunkumus, todėl bendradarbiauti turėtų visi.
S. Velikienė pastebi, kad į ją dažniau kreipiamasi dėl padidėjusio vaikų nerimo, jautrumo, pykčio protrūkių ir emocinių proveržių. Pasak jos, tam įtakos gali turėti kelios priežastys: visuomenėje daugiau kalbama apie emocinę sveikatą, mokyklų specialistai geriau atpažįsta nerimą keliančius signalus, o tėvai pagalbos ieško anksčiau.
Kita vertus, vaikams tenkantis krūvis, specialistės vertinimu, iš tiesų yra didelis. Iš mokinio tikimasi sėkmės įvairiose srityse, be to, prie pamokų prisideda būreliai ir kitos veiklos. Dėl to gali nukentėti miegas, laisvalaikis ir fizinis aktyvumas.
Kokie ženklai turėtų paskatinti sunerimti?
Emocinį išsekimą reikėtų vertinti kompleksiškai. Vaikai ne visada patys geba įvardyti, kas su jais vyksta, todėl į specialistus gali kreiptis dėl kitų, iš pirmo žvilgsnio nesusijusių problemų.
Vienas iš galimų signalų – nenoras eiti į mokyklą arba lankyti net mėgstamus būrelius. Apie gilesnius sunkumus taip pat gali pranešti pasikeitęs elgesys.
Jeigu vaikas nuo įprasto elgesio nukrypsta, dėl nesėkmės greitai supyksta, sutrinka jo miegas ar apetitas, tai gali būti ženklai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį.
Ką gali reikšti vaiko noras slėpti gautas žinutes? Kas slypi už nenoro eiti į mokyklą? Kaip prie vaiko patiriamos įtampos kartais prisideda tėvai? Atsakymai į šiuos klausimus pateikiami laidoje „Sveikatos DNR“.
„Sveikatos DNR“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Trečiadieniais 19 val. laidą galima rasti TV3 televizijos „YouTube“ kanale.
<
- 03.30 – dėl ko tėvai kreipiasi į vaikų psichologę?
- 06.00 – vaikų ir paauglių emocinis išsekimas bei augantis atvejų skaičius
- 09.30 – vaikų emocinio išsekimo ir suaugusiųjų perdegimo skirtumai
- 13.30 – pirmieji tėvų veiksmai sužinojus apie vaiko patiriamas patyčias
- 15.50 – ko nereikėtų daryti vaikui pranešus apie patyčias?
- 21.40 – ar gali susidaryti padėtis be išeities?
