Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) trečiadienį nusprendė nepritarti Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektui. Kartu Vyriausybei pasiūlyta kompleksiškai įvertinti, kaip turėtų būti reglamentuojama reprodukcinė sveikata, ir parengti būtinus teisės aktų projektus.
Už tokį sprendimą balsavo 5 komiteto nariai, 1 susilaikė.
ŽTK pirmininkas Laurynas Šedvydis teigė, kad Vyriausybės rengiamas sprendimas greičiausiai nebus atskiras įstatymas. Jo vertinimu, reikalingi pakeitimai galėtų būti įtraukti į kelis šiuo metu galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius teisę į abortą ir lytinį švietimą.
Projektai, kuriuos rengtų Vyriausybė, galėtų būti pateikti iki Seimo pavasario sesijos.
Komitetas sprendimą priėmė atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą. Joje teigiama, kad projekte numatytas reguliavimas yra nenuoseklus ir nebaigtas.
Teisininkų vertinimu, daugelis projekto nuostatų yra deklaratyvios, nes aiškiai nenustato konkrečių teisių ir pareigų, arba nukreipia į kituose, tiksliai neįvardytuose teisės aktuose esančias taisykles.
Teisės departamento nuomone, projekto tikslus būtų galima pasiekti nepriimant naujo, daugiausia apibendrinančio pobūdžio įstatymo, o papildant ir patikslinant jau galiojančius teisės aktus reprodukcinės sveikatos srityje.
Vyriausybė iš esmės pritaria reprodukcinės sveikatos teisinio reguliavimo stiprinimui, tačiau nepritaria projekte siūlomoms priemonėms. Ministrų kabinetas nurodo, kad dalis jų jau įtvirtinta galiojančiuose teisės aktuose ir dubliuotų esamą reguliavimą.
Vyriausybės išvadoje pažymima, kad nediskriminavimo, reprodukcinės sveikatos, nėštumo nutraukimo, lytinio švietimo ir kiti klausimai jau reglamentuojami įstatymais bei sveikatos apsaugos ministro įsakymais.
Taip pat teigiama, kad projekto rengėjai nepateikė pakankamai argumentų, kodėl būtina iš esmės pertvarkyti dabartinę sistemą, neįvertinus mažesnės apimties pakeitimų galimybių.
Vyriausybė įspėja, kad siūlomi pakeitimai galėtų padidinti administracinę naštą, o jų poveikis šeimoms ir demografijai nėra aiškus. Ministrų kabineto vertinimu, tikslus būtų galima pasiekti koreguojant galiojančius teisės aktus, todėl sisteminiai pakeitimai gali būti nepakankamai ekonomiški ir sukelti perteklinę administracinę bei organizacinę naštą.
ELTA primena, kad pernai gegužę Seimas pradėjo svarstyti Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektą, sukėlusį aštrias parlamentarų diskusijas.
Projektu siūlyta ministro įsakymu patvirtintą nėštumo nutraukimo tvarką įtvirtinti įstatymu. Taip pat numatyta nėščiosioms, pasikonsultavus su gydytoju, suteikti galimybę pasirinkti gimdymo būdą, skausmo malšinimo priemones ir į gimdymą lydintį asmenį.
Projekte buvo numatyta gimdyvių teisė į psichologo konsultacijas ir prenatalinės diagnostikos paslaugas. Planuojant šeimą valstybė taip pat turėtų užtikrinti genetinį konsultavimą, kad būtų galima įvertinti galimą genetinę riziką būsimam vaikui.
Seimo narė B. Vėsaitė siūlė įstatyme įtvirtinti nemokamą kontraceptinių priemonių prieinamumą, o jų įsigijimo išlaidų kompensavimo tvarką pavesti nustatyti sveikatos apsaugos ministrui.
Projektas taip pat reglamentavo sterilizaciją – savanorišką chirurginį šeimos planavimo būdą, skirtą ilgalaikei apsaugai nuo nepageidaujamo nėštumo.
Parlamentarės teigimu, šis įstatymas įtvirtintų teisę į reprodukcinę sveikatą. Pernai gegužę projektui po pateikimo pritarė 56 Seimo nariai, 44 balsavo prieš, o 10 susilaikė.
