Irane sulaikytų dviejų lietuvių istorijos aplinkybės kol kas oficialiai neviešinamos. Artimieji teigia informaciją gaunantys tik fragmentiškai, o dalimi neoficialiai pateiktų paaiškinimų netiki. Artimųjų Rytų ekspertė, daktarė Maritana Larbi abejoja, kad Erika Šlimaitė galėjo būti sulaikyta dėl tarnybos Lietuvos kariuomenėje prieš 12 metų. Tuo metu Užsienio reikalų ministerijos (URM) raginimo nevykti į Iraną nepaisė turinio kūrėjas ir prodiuseris Mantas Bertulis – jo sprendimas sulaukė kritikos.
Kalbėdama su naujienų portalu tv3.lt, M. Larbi sakė, kad keista, jog Irano institucijos iki šiol neatskleidžia lietuvių sulaikymo priežasčių. Daivos Zakažauskaitės sesuo Rūta Korsakienė taip pat teigė turinti neoficialios informacijos apie tai, kodėl sesuo ir jos draugė laikomos sulaikytos, tačiau šiais paaiškinimais netiki.
Ekspertė suabejojo kariuomenės versija
Kariuomenei patvirtinus, kad viena iš dingusių moterų – Erika Šlimaitė – prieš 12 metų tarnavo Lietuvos kariuomenėje, imta svarstyti, ar tai galėjo tapti jos sulaikymo priežastimi.
M. Larbi mano, kad tokia versija mažai tikėtina. Jos teigimu, prieš išduodant vizą turėjo būti patikrinti pareiškėjos duomenys. Todėl, jeigu tarnyba kariuomenėje būtų laikoma grėsme, tai turėjo paaiškėti dar nagrinėjant prašymą išduoti vizą, o ne jau moteriai atvykus į Iraną.
Ekspertė pabrėžė, kad būtų nelogiška staiga išsiaiškinti apie prieš 12 metų vykusią tarnybą ir dėl to sulaikyti žmogų. Ji taip pat nurodė, jog Irane sulaikymo priežasčių gali būti daug, o moterims šioje šalyje skiriamas ypatingas dėmesys.
M. Larbi papasakojo, kad pati Irane lankėsi su universiteto grupe. Tuomet dėl kiek aukščiau siekusio sijono, pro kurį buvo matyti kojų kauliukai, jos mandagiai paprašyta kitą dieną apsirengti ilgesnį sijoną. Ekspertė teigė, kad tokia pastaba buvo išsakyta net universitete, kuriame buvo žinoma apie užsieniečių grupę.
Jos teigimu, Irane itin griežtai vertinamas ir fotografavimas. Net fotografuojant istorinius meno objektus galima netyčia pažeisti taisykles, ypač jei nepastebimos tam tikros iškabos ar ženklai. M. Larbi pasakojo, kad pati turėjo paaiškinti, jog dėsto islamo meną ir todėl fotografuoja kultūros objektus.
Dar vienu sunkumu ji įvardijo kalbos barjerą: Irane nekalbama angliškai, o pagrindinė kalba yra persų. Dėl to turistams gali būti sudėtinga suprasti, ką ir kodėl tam tikrose situacijose daro vietos pareigūnai.
Ekspertė taip pat atkreipė dėmesį į santykių su Irano vyrais ypatumus. Jos teigimu, net ir nebūtinai lytiniai santykiai laikomi jautria tema – gali būti reikalaujama oficialaus dokumento, patvirtinančio, kad moteris yra susituokusi su vyru, taip pat ir laikinos santuokos atveju. Jei toks dokumentas nepateikiamas, tai gali tapti sulaikymo priežastimi.
Ragina rimtai vertinti URM įspėjimus
URM yra įtraukusi Iraną į šalių, kuriose galioja griežčiausias saugumo įspėjimas, sąrašą. Ministerija rekomenduoja į šią šalį nevykti, o joje esantiems žmonėms – išvykti.
M. Larbi teigė pritarianti tokiam perspėjimui. Ji pažymėjo, kad Lietuvos ir Irano santykiai nėra geri, be kita ko, dėl Lietuvos visapusiško palaikymo JAV veiksmams ir girdėtų siūlymų siųsti Lietuvos kariuomenę į Hormūzo sąsiaurį.
Ekspertė pabrėžė, kad Irano negalima nuvertinti ar laikyti neišprususia šalimi. Pasak jos, šalyje veikia išsilavinusi ir stipri valstybės bei kariuomenės biurokratija, kurios galimybių nederėtų neįvertinti. Todėl, jos manymu, URM raginimų nevykti į Iraną šiuo metu ignoruoti nereikėtų.
Politologas sukritikavo keliautojų sprendimus
Po žinios apie sulaikytas lietuves keliones į Iraną, nepaisant įspėjimų apie grėsmes, sukritikavo politologas Tomas Janeliūnas.
Jo vertinimu, savo noru vykti į tokią šalį yra neatsakinga ir egoistiška net tiems žmonėms, kurie save laiko patyrusiais keliautojais ar profesionalais. T. Janeliūnas sakė, kad žmonės kartais tinkamai neįvertina rizikos ir pervertina savo galimybes, o jų sprendimų padarinius vėliau gali patirti artimieji ir valstybė.
Politologas pabrėžė, kad institucijos negali atsisakyti padėti vien todėl, jog žmogus buvo įspėtas nevykti. Valstybė vis tiek stengsis gelbėti savo piliečius, todėl, jo teigimu, ignoruojantis perspėjimus keliautojas įpareigoja valstybę spręsti problemą, kurios buvo galima išvengti. T. Janeliūnas taip pat kandžiai komentavo M. Bertulio sprendimą išvykti į Iraną.
M. Bertulis patvirtino esantis Irane
Nepaisydamas griežčiausio saugumo įspėjimo ir URM rekomendacijos į Iraną nevykti, turinio kūrėjas bei prodiuseris M. Bertulis išvyko į šią šalį.
Internete jam buvo linkima sėkmingos kelionės, tačiau kartu įspėta apie galimą sulaikymo pavojų. Susisiekęs su tv3.lt, M. Bertulis patvirtino, kad iš tiesų yra Irane. Jis paaiškino, kad norėjo aplankyti kažką ypatingo kaip 100-ąją savo aplankytą valstybę.
Viešai skelbiami pasakojimai apie Iraną jo, paties teigimu, neišgąsdino. M. Bertulis sakė nenorintis sprendimų grįsti vien naujienų portalų antraštėmis ir esantis linkęs viską pamatyti bei patirti savo akimis.
Skelbta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktajame policijos komisariate buvo gauti pareiškimai apie tai, jog spalio 7 dieną iš Lietuvos į Turkiją, o vėliau į Iraną išskrido dvi moterys: 1992 metais gimusi Daiva Zakažauskaitė ir 1983 metais gimusi Erika Šlimaitė.
Vėliau URM patvirtino gavusi informacijos iš Irano, kad lietuvės yra sulaikytos. Taip pat nurodyta, kad jos sulaikytos spalio 15 dieną. A. Stakėnienė lrt.lt sakė, jog oficialiuose dokumentuose apie aplinkybes pateikta tik labai trumpa informacija, todėl jos komentuoti negalima, kad nebūtų pakenkta pačioms pilietėms.
Sesuo neatskleidžia gautos informacijos
R. Korsakienė tv3.lt teigė, kad Daiva ir Erika buvo perkeliamos iš vienos sulaikymo vietos į kitą. Ji taip pat sakė turinti informacijos apie jų buvimo vietą ir galbūt miestą, tačiau šių duomenų viešinti negalinti.
Apie galimas sulaikymo priežastis informuota sesuo jas pavadino nelogiškomis. Ji teigė nenorinti viešinti neoficialios informacijos, nes pati ja netiki, nors neatmetė galimybės, kad Irano institucijos galėjo nuspręsti, jog lietuvės kažką padarė arba nepadarė.
R. Korsakienė taip pat paneigė viešai skelbtą versiją, kad moterys laikomos viešbutyje. Pasak jos, jos yra uždarytos tam tikroje vietoje, kurią būtų galima įvardyti kaip kalėjimą ar areštinę, be to, jų buvimo vieta buvo keičiama.
Po daugiau nei savaitės nuo pirmojo šeimos kreipimosi į URM pirmadienį įvyko oficialus susitikimas su artimaisiais. R. Korsakienė sakė, kad konkrečios naujos informacijos šeima negavo: ministerija nurodė daranti viską, ką gali, ir bandanti susisiekti su visomis reikalingomis institucijomis.
Sesers manymu, oficialių žinių gali trūkti todėl, kad lietuvės laikomos kitokio pobūdžio įstaigoje ir informacija nėra įtraukta į Irano sistemą. Ji taip pat svarstė, kad Irano valdžia galbūt nenori atskleisti išsamesnių duomenų.
Nors R. Korsakienė sako žinanti daugiau nei anksčiau, ši informacija jos nenuramino. Ji teigė, kad vieta, kurioje laikomos lietuvės, neatrodo tokia, kurioje pati norėtų atsidurti.
