Lapkričio 11-ąją minima šv. Martyno diena. Seniau ši data buvo svarbi ne tik dėl religinių ir ūkinių papročių – iš gamtos ženklų žmonės bandydavo nuspėti, kokia bus artėjanti žiema ir orai per Kalėdas.
Žiema Lietuvoje (2026-02-02) (nuotr. Andrius Ufartas, ELTA)
Šv. Martynas buvo siejamas su orų spėjimais
Šventasis Martynas – IV amžiuje Italijoje gyvenęs vyskupas, išgarsėjęs gailestingumu ir pagalba vargstantiems. Dailėje jis dažnai vaizduojamas kaip kareivis, nusivilkęs apsiaustą ir atiduodantis jo dalį elgetai. Nuo XVI amžiaus protestantiškuose kraštuose šią dieną pradėta sieti ir su Bažnyčios reformatoriumi Martynu Liuteriu.
Feodalinėje Lietuvoje šv. Martyno diena buvo galutinis įvairių prievolių ir mokesčių atsiskaitymo terminas, kaip ir kitose Europos šalyse. XVI amžiuje karčemininkai iki šios dienos turėdavo sumokėti karčemos laikymo mokestį feodalinių valdų administracijai. XVII amžiuje palivarkai dažnai būdavo išnuomojami laikotarpiui nuo vieno šv. Martyno iki kito.
Dar XX amžiuje Klaipėdos krašte lapkričio 11-ąją baigdavosi bernų ir mergų, tai yra žemės ūkio samdinių, samdos laikas. Su samdiniais šią dieną atsiskaitydavo ir kitur. Austrijoje tuo metu baigdavosi gyvulių ganymas ganyklose, o Vokietijoje prasidėdavo visą mėnesį trukdavęs gyvulių skerdimas.
Su skerstuvių laikotarpiu siejami ir kai kurie maisto papročiai. Suomijoje per šv. Martyną kepami riebūs kraujiniai kruopų vėdarai, o Lietuvoje tokie patiekalai taip pat būdavo gaminami skerstuvių progomis.
Žąsies krūtinkaulis turėjo parodyti žiemos pradžią ir pabaigą
Žemaitijoje per šv. Martyną ant stalo dažnai būdavo dedama kepta žąsis. Iš jos krūtinkaulio žmonės bandydavo išburti būsimos žiemos eigą. Jei kaulas pradžioje būdavo skaidrus ir baltas, o ties galu – nešvarus, manyta, kad žiemos pradžia bus šalta, o pabaiga – švelnesnė. Jei skaidri būdavo galinė kaulo dalis, tikėtasi šaltos žiemos pabaigos.
Keptą žąsį per šv. Martyną iki šiol įprasta valgyti Serbijoje. Tyrinėtojai šį paprotį laiko senovinių aukojimo tradicijų atgarsiu.
Lapkričio 11-osios orai taip pat buvo naudojami spėjant, kokios bus Kalėdos. Senolių posakiai teigė: „Jei Martynas su ledu, tai Kalėdos su bradu, jei Martynas su bradu, tai Kalėdos su ledu“ ir „Martyns ant ledo, Kalėdos ant vandenio“. Buvo tikima, kad jei šią dieną dangus giedras, laukia labai šalta žiema.
Šv. Martyno išvakarės Kėdainių apylinkių merginoms turėjo ir kitą reikšmę. Norėdamos sapne išvysti būsimą vyrą, jos visą dieną pasninkaudavo ir nevalgydamos eidavo miegoti. Tikėta, kad taip būsimas jaunikis tikrai pasirodys sapne.
