Po trečiadienį vykusio uždaro Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) posėdžio parlamentarai paragino neskubėti normalizuoti santykių su Kinija ir šį klausimą atskirti nuo ekonominio bendradarbiavimo su Taivanu. URK pirmininkas Remigijus Motuzas pranešė, kad užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys nuo šiol informuos komitetą apie tolesnes derybas. Opozicijos atstovai tuo metu akcentavo Pekino keliamas saugumo ir ekonomines grėsmes.
R. Motuzo teigimu, komiteto nariai sutarė nepaspartinti santykių su Kinija atkūrimo proceso. Taip pat nuspręsta, kad ministras parlamentarus informuos ir prieš kiekvienas, ir po kiekvienų derybų su Taivanu bei Kinijos Liaudies Respublika.
Komiteto pirmininkas pabrėžė, kad diplomatinių santykių su Kinija atkūrimas ir ekonominių ryšių su Taivanu stiprinimas turi būti nagrinėjami atskirai. Vyriausybės programoje numatytas siekis atkurti diplomatinius santykius, tačiau tai, pasak R. Motuzo, neturėtų reikšti politinio suartėjimo su Pekinu.
URK vicepirmininkas konservatorius Žygimantas Pavilionis kritikavo Užsienio reikalų ministeriją dėl veiksmų, susijusių su Taivaniečių atstovybės pavadinimu. Jo teigimu, ministras prieš imdamasis tokios iniciatyvos turėjo pasitarti su parlamentarais. Z. Pavilionis sakė, kad komiteto nariai pasijuto apeiti ir nuo šiol pareikalavo būti informuojami apie kiekvieną K. Budrio žingsnį.
Politiko vertinimu, Lietuva neturėtų skubėti gerinti santykių su Pekinu, kol išlieka Kinijos keliamos grėsmės. Jis taip pat sukritikavo siekį iki Naujųjų metų priimti sprendimus dėl šio proceso.
Panašiai situaciją vertino ir konservatorius Emanuelis Zingeris. Jis perspėjo, kad santykių su Kinija atkūrimas nėra vien formalus diplomatinis veiksmas. Parlamentaro teigimu, Kinija gali tapti papildomu Rusijos įtakos įrankiu Lietuvos vidaus politikoje ir turi daugybę būdų veikti šalies visuomenę iš vidaus.
E. Zingeris ragino prieš priimant sprendimus įvertinti Kinijos paramą Rusijai bei jos poveikį Vakarų valstybėms. Jo manymu, Pekinas yra vienas iš veiksnių, galinčių siekti suskaldyti Vakarų demokratinių šalių vienybę.
Ž. Pavilionis tvirtino, kad Lietuva pirmiausia turėtų siekti apčiuopiamų ekonominio bendradarbiavimo su Taivanu rezultatų. Tarp prioritetų jis įvardijo susitarimą dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo ir didesnes investicijas, o ne Taivaniečių atstovybės pavadinimo keitimą. Politikas tokį reikalavimą pavadino Kinijos bandymu paveikti Lietuvos santykius su Taivanu.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje veikiantis verslas Taivane šiuo metu mokesčius moka dvigubai, todėl susitarimas dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo, jo vertinimu, turėtų būti sudarytas kuo greičiau.
E. Zingeris taip pat sakė, kad Taivaniečių atstovybės pavadinimo keisti nereikėtų, o ekonominiai ryšiai su Taivanu turėtų būti plečiami. Jo nuomone, tai būtų įmanoma, jei Lietuvos verslas aktyviau žengtų į Taivano rinką.
R. Motuzas pripažino, kad atstovybės pavadinimo klausimą apsunkina politinės diskusijos Lietuvoje ir Taivane. Lietuvoje, anot jo, URK posėdžiuose vis dažniau diskutuojama ne apie užsienio politiką, o apie vidaus politinius nesutarimus ir informacijos nutekinimą.
Komiteto pirmininkas taip pat pažymėjo, kad Taivane šį klausimą veikia lapkričio 28 d. vyksiantys rinkimai. Todėl, jo teigimu, greito sprendimo tikėtis nereikėtų. R. Motuzas dar kartą pabrėžė, kad Taivano ir Kinijos klausimai turi būti sprendžiami atskirais keliais.
Parlamentarų susitikimas su Kinijos diplomatais nebus oficialus
R. Motuzas patvirtino, kad trečiadienį planuojamas dalies parlamentarų susitikimas su Kinijos diplomatais nėra įtrauktas į oficialią vizito programą.
Seimo grupės „Už diplomatinių santykių su Kinija atkūrimą“ nariai su Kinijos atstovais ketina susitikti trečiadienį, o oficialus Užsienio reikalų ministerijos susitikimas su diplomatais numatytas ketvirtadienį.
URK pirmininkas teigė, kad parlamentarų susitikimas yra grupės iniciatyva ir negali būti laikomas oficialiu. Nors Seimo nariai turi teisę susitikti su užsienio šalių atstovais, dabartinėmis aplinkybėmis, jo manymu, tokie pokalbiai nėra tikslingi. Pagrindiniu Kinijos diplomatų derybų partneriu Lietuvoje išlieka URM.
R. Motuzas susitikimą su Kinijos atstovais įvardijo kaip vasaros pradžioje Kinijoje vykusių derybų tęsinį.
Ž. Pavilionis atskirą parlamentarų susitikimą su Kinijos diplomatais sukritikavo. Jo vertinimu, tokia iniciatyva gali skaldyti bendrą Lietuvos užsienio politikos poziciją ir atitikti Kinijos interesą.
ELTA primena, kad, portalo „Delfi“ duomenimis, rugsėjo 24 d. URM atstovai Taivaniečių atstovybės vadovei Constance H. Wang įteikė neformalų reikalavimų dokumentą. Jame Taivanas paragintas iki spalio 1 d. pakeisti Vilniuje veikiančios atstovybės pavadinimą.
Skelbta, kad mainais Taivano pusei buvo siūloma pasirašyti susitarimą dėl investicijų perspektyvų ir pradėti derybas dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo.
2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai smarkiai pablogėjo. Kinija Lietuvai pritaikė diplomatinius ir ekonominius ribojimus. Dabartinės Vyriausybės programoje numatyta siekti diplomatinių santykių su Kinija normalizavimo.
