Po triuškinamo Respublikonų partijos pralaimėjimo JAV Kongreso kadencijos vidurio rinkimuose prezidentas Donaldas Trumpas turi apsispręsti, kaip elgtis dėl nepopuliaraus jau aštuonis mėnesius trunkančio karo su Iranu.
Kelias savaites D. Trumpas grasino po rinkimų atnaujinti plataus masto bombardavimus Irane, jei Teheranas nesutiks su prezidentui priimtinomis susitarimo sąlygomis.
Trečiadienį pirmą kartą komentuodamas triuškinamą demokratų pergalę, kurią iš dalies lėmė rinkėjų nepasitenkinimas karu, D. Trumpas iš esmės sutiko su viceprezidento J. D. Vance’o vertinimu, kad konfliktas respublikonams tapo katastrofiškas.
Prezidentas pripažino, jog tai iš esmės tiesa, nes karas šiek tiek padidino benzino kainą. Vis dėlto jis ir toliau gynė sprendimą pradėti konfliktą bei teigė, kad, jeigu reikėtų rinktis dar kartą, pasielgtų taip pat.
JAV ir Izraelio smūgiai bei Irano atsakomieji išpuoliai regione padarė dešimčių milijardų dolerių žalą. Karo poveikį pajuto ir šeimos visame pasaulyje: pabrango degalai ir išaugo išlaidos beveik visuose sektoriuose.
Todėl D. Trumpo sprendimai dėl tolesnių veiksmų gali turėti didžiulių pasekmių Iranui, Artimiesiems Rytams ir pasaulio ekonomikai.
Konfliktas plečiasi, nors Trumpas gali jaustis laisvesnis
Nafta vėl gabenama per Hormuzo sąsiaurį, o tarptautinius tanklaivius lydi JAV karinio jūrų laivyno laivai. Tačiau konfliktas persimetė į Raudonąją jūrą, kur susiduria Irano remiami husių sukilėliai ir Saudo Arabijos vadovaujama koalicija.
Padėtis šiame regione tebėra itin nestabili. Husiai puola Jemeno civilius gyventojus ir Saudo Arabijos infrastruktūrą, taip pat siekia stiprinti ryšius su ginkluotomis grupuotėmis visame Somalio pusiasalio regione.
Husių išpuoliai prieš tarptautiniu mastu pripažintos Jemeno vyriausybės kontroliuojamas teritorijas dar labiau pagilino ir taip besiplečiančią humanitarinę krizę.
Vienas aukšto rango Jemeno vyriausybės pareigūnas teigė, kad Irano ir jo remiamų grupuočių keliama grėsmė po JAV rinkimų „per naktį nepasikeitė“. Jis paragino Vašingtoną nesiimti skubotų sprendimų. Pareigūnas kalbėjo anonimiškai, nes neturėjo teisės viešai komentuoti šio klausimo.
Buvęs Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vyresnysis analitikas Brianas Haggerty, dabar bendradarbiaujantis su Vašingtone įsikūrusiu analitiniu centru „Defense Priorities“, mano, kad D. Trumpas gali jaustis mažiau suvaržytas, nes politinė karo žala jau padaryta. Tačiau, jo teigimu, strateginiai tikslai ir logika, kuria grindžiama galimų smūgių Iranui eskalacija, nuo praėjusios savaitės ar mėnesio nepasikeitė.
Ekspertai mato kelis galimus Trumpo scenarijus
Anot B. Haggerty, prezidentas gali nuspręsti nekeisti dabartinės strategijos. Tokiu atveju JAV kariuomenė toliau vykdytų vadinamuosius gynybinius smūgius ir tęstų jūrų blokadą, kuria siekiama riboti Irano naftos tiekimą pasaulinei rinkai.
Buvęs JAV valstybės sekretoriaus padėjėjas Artimųjų Rytų reikalams per pirmąją D. Trumpo kadenciją Davidas Schenkeris nurodė ir kitą galimybę – smogti su Irano branduoline programa siejamam objektui, esančiam giliai po žeme Kirtiklio kalne centrinėje šalies dalyje. D. Trumpas ne kartą yra užsiminęs, kad svarsto tokį puolimą.
Po tokio smūgio, pasak D. Schenkerio, prezidentas galėtų nutraukti karinius veiksmus ir paskelbti, kad Irano branduolinei programai padaryta pakankamai žalos. Vėliau jis galbūt bandytų sudaryti „dėl akių“ skirtą susitarimą: būtų atkurtas laisvas laivų judėjimas Hormuzo sąsiauriu, dalis sankcijų Iranui sušvelninta, o derybos dėl branduolinės programos atidėtos.
Kitas scenarijus – įgyvendinti anksčiau D. Trumpo išsakytus grasinimus surengti plataus masto smūgius Irano infrastruktūrai.
D. Schenkeris pažymėjo, kad Iranas gali manyti, jog prezidentą susilpnino rinkimai ir suvaržė Kongresas, tačiau realybė gali būti priešinga. Vis dėlto toks eskalavimas veikiausiai dar labiau padidintų naftos ir energijos kainas – tai buvo viena priežasčių, dėl kurių dalis rinkėjų antradienį pasirinko demokratus.
Trečiadienį „Brent“ rūšies naftos kaina nukrito žemiau 95 JAV dolerių už barelį ir pasiekė žemiausią ribą per du mėnesius. Tai rodo, kad rinkos nesitiki plataus masto smūgių.
Artimųjų Rytų pareigūnai laukia Trumpo sprendimo
Dar prieš JAV rinkimus Artimųjų Rytų pareigūnai atidžiai stebėjo kiekvieną D. Trumpo pareiškimą, bandydami suprasti, kokių veiksmų jis gali imtis toliau.
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu per savaitgalį vykusį telefoninį pokalbį ragino D. Trumpą atnaujinti smūgius Iranui. Tačiau su pokalbiu susipažinusio asmens teigimu, JAV prezidentas neįsipareigojo imtis karinių veiksmų.
Trys Artimųjų Rytų vyriausybių pareigūnai trečiadienį sakė, kad D. Trumpas ir jo administracija Iranui, regis, signalizavo: po JAV rinkimų Teherano pozicija derybose tik silpnės.
Jų teigimu, neoficialiais diplomatiniais kanalais buvo leidžiama suprasti, kad po lapkričio 3 d. D. Trumpas gali būti labiau linkęs atnaujinti smūgius, nes politiniu požiūriu nebeturės daug ko prarasti. Šie pareigūnai taip pat kalbėjo anonimiškai, nes neturėjo įgaliojimų viešai komentuoti situacijos.
Po triuškinamo antradienio pralaimėjimo išliko nuogąstavimų, kad D. Trumpas gali ryžtingiau imtis plataus masto arba naujų ribotų atakų prieš Iraną.
Ketvirtasis pareigūnas teigė, kad rinkimų rezultatai suteikė tarpininkams šiek tiek daugiau vilties rasti būdą konfliktui išspręsti.
J. D. Vance’as karą Irane aiškiau nei D. Trumpas susiejo su pralaimėjimu rinkimuose. Iš pradžių prezidentas dėl nesėkmės kaltino pačius respublikonų kandidatus.
J. D. Vance’as, laikomas galimu kandidatu į prezidentus 2028 m., Baltuosiuose rūmuose buvo vienas iš labiausiai abejojusių karo pradžios pagrįstumu. Tačiau D. Trumpui priėmus sprendimą pradėti konfliktą, jis prezidentą palaikė.
Apklausa atskleidė rinkėjų požiūrį į karą
Keli netikėtas pergales antradienį pasiekę demokratų kandidatai pergalės kalbose pabrėžė rinkėjų nepasitenkinimą karu Irane.
Naujai išrinktas Ajovos senatorius Joshas Turekas pasakojo, kad rinkėjai jam kartojo sunkiai galintys nusipirkti maisto, išlaikyti būstą, susimokėti už elektrą ir net įsipilti degalų dėl karo Irane sukeltų kainų.
AP atlikta plataus masto rinkėjų apklausa, kurioje dalyvavo daugiau kaip 100 tūkst. JAV rinkėjų, parodė, kad maždaug šeši iš dešimties respondentų mano, jog Jungtinės Valstijos pasielgė neteisingai pradėdamos karinius veiksmus prieš Iraną.
Dauguma karu nepatenkintų rinkėjų savo apygardose balsavo už demokratų kandidatus į Atstovų Rūmus. Vis dėlto apklausa parodė, kad daugumai rinkėjų karas nebuvo svarbiausia rinkimų tema.
Maždaug trečdalis rinkėjų teigė, kad konfliktas turėjo lemiamą reikšmę jų pasirinkimui balsuojant dėl Kongreso. Tuo metu maždaug pusė svarbiausiais klausimais įvardijo pragyvenimo išlaidas arba korupciją valdžios institucijose.
Beveik visi už demokratų kandidatus į Atstovų Rūmus balsavę rinkėjai manė, kad sprendimas pradėti karą buvo neteisingas. Priešingos nuomonės laikėsi maždaug aštuoni iš dešimties respublikonų kandidatus palaikiusių rinkėjų.
Maždaug šeši iš dešimties visos šalies rinkėjų sakė esantys labai susirūpinę benzino ir dyzelino kainomis. Apie du trečdaliai šių žmonių savo apygardose balsavo už demokratų kandidatus į Atstovų Rūmus.
Tačiau D. Trumpas teigė, kad, net vertindamas įvykius iš dabartinės perspektyvos, savo sprendimo dėl Irano nekeistų ir nieko nebūtų daręs kitaip.
ELTA primena, kad lapkričio 3 d. JAV vyko kadencijos vidurio rinkimai. Juose buvo renkami visi 435 Atstovų Rūmų nariai ir 35 iš 100 Senato narių. Demokratų partija iškovojo daugumą abiejuose Kongreso rūmuose.
