Sprendžiant, ar Lietuvoje veikiančiai Lenkijos koncerno įmonei „Orlen Lietuva“ reikėtų taikyti viršpelnio mokestį, būtina įvertinti ne tik galimą naudą valstybės biudžetui, bet ir geopolitines pasekmes, teigia užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Jo vertinimu, dėl nedidelio finansinio efekto Lietuva neturėtų priimti sprendimo, galinčio pakenkti jos interesams.
Ketvirtadienį „Žinių radijui“ ministras sakė, kad „Orlen Lietuva“ yra viena didžiausių Lenkijos investicijų. Šiuo metu bendrovė vykdo didelės apimties atnaujinimo darbus ir investuoja į naujos kartos perdirbimo procesus, todėl, pasak K. Budrio, būtina atsižvelgti į platesnį geopolitinį kontekstą ir galimą poveikį Lietuvos santykiams su Lenkija bei investicijų aplinkai.
Ministras teigė, kad institucijos vis dar derina pozicijas dėl galimo mokesčio. Jis tikisi, jog sprendimas bus rastas, tačiau pabrėžė, kad vertinant šį klausimą negalima atsiriboti nuo užsienio politikos aspektų.
„Orlen Lietuva“ situacija, anot K. Budrio, nėra vien Lietuvos vidaus reikalas.
Galimos pasekmės priklausytų nuo pasirinktos mokestinės priemonės, jos taikymo pradžios ir apimties. Ministras kol kas nesiryžo prognozuoti, kuris konkretus sprendimas turėtų kokį poveikį, nes, jo teigimu, pirmiausia būtina visus šiuos veiksnius įvertinti.
K. Budrys taip pat nurodė, kad Lietuvai teks konsultuotis su Lenkija dėl planuojamų mokestinių priemonių. Turėtų būti aptarta, kaip jos būtų taikomos, kiek laiko galiotų ir kaip atitiktų Lietuvos ateities viziją.
Ministras neatmetė ir galimų bendrų veiksmų Europos lygmeniu, pabrėždamas, kad Lietuva į tokias diskusijas dažnai įsitraukia.
Kartu K. Budrys akcentavo, jog būtinybė įvertinti užsienio politikos argumentus nereiškia, kad Lietuva apskritai neturėtų imtis jokių veiksmų. Jo teigimu, svarbu matyti visumą, o galutinio rezultato tikimasi po premjero pavedimo įgyvendinimo.
ELTA primena, kad premjeras Mindaugas Sinkevičius pavedė energetikos, finansų bei ekonomikos ir inovacijų ministrams iki pirmadienio išanalizuoti energetikos sektoriuje veikiančių įmonių pelno pokyčius ir viršpelnio dydį. Ministrai taip pat turi pateikti siūlymus dėl galimo tokio pelno apmokestinimo.
Vertinimas apims skirtingas energetikos sritis – degalų, elektros ir šilumos rinkas. Taip pat bus nagrinėjamas galimų mokesčių priemonių veiksmingumas, jų įtaka energijos kainoms ir gyventojų išlaidoms.
Daugiausia diskusijų dėl viršpelnio mokesčio šiuo metu kyla kalbant apie naftos koncerną „Orlen Lietuva“.
Seimo pirmininkas Juozas Olekas teigė neatmetantis galimybės bendrovę apmokestinti ir priminė, kad tokia priemonė taikoma kaimyninėje Lenkijoje. Jo manymu, Lietuva galėtų nustatyti mažesnį tarifą nei Lenkija ir taip gauti papildomų biudžeto pajamų.
Panašios pozicijos laikosi koalicijos partnerės – Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ – pirmininkas Virginijus Sinkevičius. Jis siūlo apmokestinti Lietuvoje veikiančios „Orlen“ įmonės viršpelnį, tačiau taikyti perpus mažesnį tarifą nei Lenkijoje.
Anksčiau M. Sinkevičius sakė, kad Lietuva vertina galimą tokio mokesčio poveikį biudžetui. Skaičiavimai nėra vienodi: papildomų pajamų gali apskritai nebūti, o palankiausiu atveju jos galėtų siekti iki 46 mln. eurų.
