Retkarčiais pasitaikantis knarkimas paprastai nekelia pavojaus. Tačiau jei jis kartojasi dažnai, yra labai garsus, o kartu pasireiškia kvėpavimo pauzės ar staigus oro gaudymas, tai gali būti rimtesnių sveikatos problemų ženklas. Apie tai, kada verta sunerimti, pasakoja Vilniaus šeimos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“) šeimos gydytoja Gabrielė Dainiūtė.
Knarkimo garsas atsiranda orui tekant susiaurėjusiais kvėpavimo takais. Sumažėjus jų spindžiui, oro srovė susiduria su didesniu pasipriešinimu, todėl aplinkiniai audiniai ima vibruoti.
Knarkimą gali lemti didelės tonzilės ar liežuvis, siauras gomurys arba ryklė, taip pat kreiva nosies pertvara. Įtakos turi ir miego padėtis, antsvoris, alkoholio vartojimas, rūkymas bei kai kurie vaistai. Priežastis gali būti ir skydliaukės, nosiaryklės ar medžiagų apykaitos ligos.
Pasak G. Dainiūtės, knarkimas kartais būna laikinas, o kartais trunka ilgai. Pavyzdžiui, raumenis atpalaiduojantys vaistai gali paveikti ir kvėpavimo takų raumenis, tačiau jų vartojimą nutraukus problema dažniausiai išnyksta ir ilgalaikių padarinių nesukelia. Panašiai veikia alkoholis, ypač jei jo daugiau išgeriama antroje dienos pusėje.
Laikinai knarkimą taip pat gali sukelti nosiaryklės sutrikimai – alerginė ar kitokios kilmės sloga, padidėjusios nosies kriauklės arba tonzilės. Nustačius priežastį ir paskyrus tinkamą gydymą, knarkimas dažniausiai susilpnėja arba visiškai praeina.
Kada knarkimas tampa įspėjamuoju ženklu?
Pats knarkimas nebūtinai yra pavojingas. Vis dėlto tam tikri kartu pasireiškiantys simptomai gali rodyti obstrukcinę miego apnėją (OMA) – sutrikimą, kai dėl pasikartojančių kvėpavimo sustojimų organizmas nepakankamai aprūpinamas deguonimi. Ilgainiui dėl to gali atsirasti įvairių medžiagų apykaitos pokyčių.
Nors ne kiekvienas knarkiantis žmogus serga OMA, svarbu atkreipti dėmesį į būdingus požymius. Vienas ryškiausių – trumpam nutrūkęs kvėpavimas, po kurio pasigirsta garsesnis knarkimas, springimas, kosulys arba žmogus pradeda gaudyti orą.
Apie galimą miego apnėją gali byloti ir dienos savijauta: ryte jaučiamas nuovargis, vargina mieguistumas, sunkiau susikaupti, prastėja atmintis. Gali atsirasti irzlumas, emocinis nestabilumas, sumažėjęs libido ar erekcijos sutrikimai. Tarp kitų galimų požymių – padidėjęs kraujospūdis, dažnas kėlimasis šlapintis naktį ir sunkiai gydomas gastroezofaginis refliuksas.
Kai kvėpavimo takai tampa nepralaidūs, plaučiai į kraują patenka nepakankamai deguonies, o jame kaupiasi anglies dvideginis. Dėl to suaktyvėja simpatinė nervų sistema, išsiskiria streso hormonai, o ilgainiui organizme palaikomi oksidacinis stresas ir uždegimas. Tai gali pažeisti kraujagysles, širdį ir kitus organus. Laiku pradėjus gydyti OMA, daugelį šių pokyčių galima kontroliuoti.
Negydoma obstrukcinė miego apnėja ne tik prastina gyvenimo kokybę, bet ir gali prisidėti prie arterinės hipertenzijos, 2 tipo cukrinio diabeto, prieširdžių virpėjimo bei kitų širdies, kraujagyslių ir smegenų kraujotakos ligų išsivystymo.
Nuo ko pradėti įtarus miego apnėją?
Jeigu artimieji pastebi, kad knarkiant žmogui kartojasi kvėpavimo pauzės, arba dieną jį nuolat kamuoja mieguistumas, pirmiausia reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją.
Įvertinęs simptomus, gydytojas gali įtarti OMA ir skirti išsamesnį ištyrimą, prireikus pasitelkdamas pulmonologus, otorinolaringologus, neurologus ar veido ir žandikaulių chirurgus.
Diagnozei patvirtinti atliekama respiracinė polisomnografija. Miego metu registruojama širdies, smegenų ir kvėpavimo sistemų veikla, kraujo įsotinimas deguonimi, oro srovė per nosį ir burną, krūtinės bei pilvo judesiai, kūno padėtis, taip pat knarkimas ir jo pobūdis.
Tyrimo metu apskaičiuojamas apnėjų ir hipopnėjų indeksas, rodantis, kiek kartų per vieną miego valandą kvėpavimas visiškai arba iš dalies sustoja. Lengva OMA diagnozuojama, kai per valandą nustatoma 5–15 epizodų, vidutinio sunkumo – 15–30, o sunki – 30 ir daugiau.
Gydymas parenkamas pagal priežastį
Jei knarkimą lemia laikini arba koreguojami veiksniai, juos pašalinus problema gali visiškai išnykti arba gerokai susilpnėti. Gali padėti alkoholio ir rūkymo atsisakymas, raminamųjų ar raumenis atpalaiduojančių vaistų vartojimo nutraukimas, svorio mažinimas ir alerginės bei kitokios kilmės slogos gydymas.
Kai priežastis yra kreiva nosies pertvara, padidėjusios nosies kriauklės ar kiti anatominiai pokyčiai, gali būti taikomas chirurginis gydymas.
Net ir pakoregavus rizikos veiksnius, knarkimas kartais išlieka. Kadangi jis dažniau pasireiškia gulint ant nugaros, gali būti naudinga pakeisti miego padėtį, naudoti ortopedinę pagalvę, nosies skėtiklius arba prietaisus, keičiančius apatinio žandikaulio padėtį.
Vis dėlto prieš pasirenkant tokias priemones rekomenduojama pasitarti su gydytoju ir nustatyti, kurioje kvėpavimo takų vietoje susidaro kliūtis. Nuo jos vietos priklauso, kuri priemonė galėtų būti veiksminga.
Obstrukcinės miego apnėjos gydymas priklauso nuo ligos sunkumo. Esant lengvai formai, dažnai pakanka keisti rizikos veiksnius ir mažinti perteklinę kūno masę.
Vidutinio sunkumo ir sunkios OMA atvejais auksiniu gydymo standartu laikomas nuolatinio teigiamojo slėgio aparatas. Miegant per kaukę tiekiamas suslėgtas oras neleidžia viršutiniams kvėpavimo takams subliūkšti, todėl žmogus gali normaliai kvėpuoti ir dieną jaustis geriau pailsėjęs.
