Brangstantys degalai gali padidinti ne tik kelionių, bet ir maisto, įvairių prekių bei paslaugų kainas. Ekspertai neatmeta, kad žiemą padėtis gali dar labiau komplikuotis.
Apie galimas pasekmes naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius ir banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Brangimas gali persikelti į parduotuves
V. Janulevičiaus vertinimu, aukštos degalų kainos labiausiai paveiks ekonomiką tuo atveju, jei tokia padėtis užsitęs. Jo teigimu, konfliktas ir su juo susijusi Hormuzo sąsiaurio problema įsibėgėja, o naftos kaina svyruoja – vieną dieną mažėja, kitą vėl kyla.
Vis dėlto, pasak jo, rinkos dalyviai jau įskaičiuoja aukštesnes sąnaudas. Skirtingai nei konflikto pradžioje, kai kainos tai krisdavo, tai vėl šokdavo, dabar jos, V. Janulevičiaus teigimu, išlieka stabiliai aukštos. Todėl tikėtina, kad brangs produktai ir apskritai gyvenimas taps brangesnis.
Pramonei tai ypač skausminga, nes Lietuvos įmonės konkuruoja tarptautinėse rinkose, žaliavas atsiveža, o produkciją išgabena automobilių transportu ir laivais. Jūrų logistika taip pat brangsta, nes mazuto kaina, nors ir maždaug šešiais mėnesiais vėluodama paskui naftos kainą, taip pat kyla.
Dėl didesnių žaliavų bei transportavimo išlaidų Lietuvos įmonės tampa mažiau konkurencingos. Daugiau pajamų šioje situacijoje gali gauti tik biudžetas, nes augant degalų kainai surenkama daugiau akcizo ir proporcingai didėja pridėtinės vertės mokestis.
V. Janulevičius mano, kad būtina iš anksto nustatyti aiškų veiksmų algoritmą: pasiekus tam tikrą kainų lygį turėtų būti žinoma, kokie mokesčiai ar kitos priemonės būtų taikomi kainų šuoliui sušvelninti. Anot jo, kaimyninės šalys tokius veiksmus jau svarsto ar įgyvendina, o siekiant išsaugoti konkurencingumą gali tekti grąžinti dalį mokesčių.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į Latviją, kur, jo vertinimu, dėl artėjančių rinkimų taikomos paramos ir paskatos. Be to, net Austrijoje degalų kainos yra mažesnės nei Lietuvoje, todėl kyla klausimas, kaip mūsų šalis ketina sušvelninti kainų skirtumus.
Dujų kainos gali smogti chemijos pramonei
Pramonės padėčiai svarbios ne tik naftos ir degalų, bet ir gamtinių dujų kainos. Prieš metus dujos kainavo daugiau nei perpus mažiau, o šį pavasarį jos taip pat buvo palyginti pigios. Dabar jų kaina šiek tiek sumažėjo, nes yra susijusi su naftos kainų pokyčiais.
Tačiau dujų kainai pasiekus 75, 80 ar 90 dolerių už 1000 kubinių metrų, chemijos pramonė susidurtų su rimtais sunkumais. Tai jau matyti ir pramonės indekse: bendrą rodiklį šiek tiek kilstelėjo elektroninių prekių, produktų, paslaugų ir plastikų pramonės eksportas, tačiau chemijos sektoriaus indeksas nukrito žemiau 50 punktų – iki 46,6 punkto.
Jeigu dujos ir toliau brangs, pramonė gali priartėti prie krizinės situacijos.
Įvardijo ribas, kada padėtis taptų kritinė
V. Janulevičiaus teigimu, Lietuva, kaip daugiausia eksportuojanti šalis, negali ilgai neatsakyti į didėjančias sąnaudas. Jo vertinimu, 110–120 dolerių už naftos barelį būtų kritinė riba, o 120 dolerių kaina reikštų maždaug dvigubai didesnį lygį nei anksčiau.
Gamtinių dujų rinkoje labai pavojinga riba pramonei, pasak jo, yra 90 dolerių. Iki jos, jo skaičiavimu, liko 12–14 dolerių už 1000 kubinių metrų.
Brangstančios naftos frakcijos, benzolas ir mazutas po penkių–šešių mėnesių didesnėmis kainomis persiduoda į plastikų bei kitų žaliavų gamybą. Kadangi plastikas naudojamas daugybėje sričių, dėl to Europos gamintojai gali prarasti konkurencingumą.
V. Janulevičius pabrėžė, kad kai kurios naftos turinčios valstybės savo produkciją gali atpiginti, o kai kuriems tokiems gaminiams sankcijos netaikomos. Dėl to Europos įmonėms, perkančioms brangesnes žaliavas, gali būti sunku konkuruoti su trečiųjų šalių gamintojais, kurių pramonė subsidijuojama. Tokia padėtis gali kainuoti ir daug darbo vietų.
Rudenį ir žiemą grėsmės gali sustiprėti
Ž. Maurico vertinimu, lūžio taškas jau pasiektas. Buvo tikimasi, kad konfliktas bus trumpalaikis ir vasarą padėtis pagerės, tačiau, nors trumpas pagerėjimas buvo, dabar formuojasi antroji – rudeninė – kainų augimo banga. Ji, pasak ekonomisto, gali turėti gerokai didesnį poveikį nei pavasarinė, nes tampa ilgalaike tendencija.
Jo vertinimu, situacija iš blogos perėjo į labai blogą ir gali tapti tragiška, ypač jei Donaldas Trumpas prieš rinkimus nuspręstų apriboti dyzelino eksportą iš Jungtinių Valstijų į Europos Sąjungą.
Problema susideda iš kelių dalių: nafta brangi, o Europoje trūksta dyzelino. Benzino žemyne yra perteklius, tačiau dyzelino žiemą daug importuojama iš trečiųjų šalių. Anksčiau reikšminga dalis atkeliaudavo iš Rusijos ir Artimųjų Rytų, tačiau šie keliai praktiškai užsidarė. Šiuo metu daugiau nei 50 proc. dyzelino importuojama iš Jungtinių Valstijų.
Jei amerikietiškas tiekimas bent trumpam nutrūktų, Europa neturėtų pakankamos alternatyvos. Tuomet dyzelino kaina turėtų pakilti tiek, kad paklausa sumažėtų maždaug 10 proc. Toks brangimas būtų pakankamai skausmingas, kad pristabdytų ekonomikos augimą.
Galimybės taupyti yra ribotos: transporto sektorius jau stengiasi efektyvinti veiklą, o krovinių pervežimų apimtys kol kas sumažėjo tik pora procentų. Gyventojai gali šiek tiek sumažinti vartojimą, tačiau pramonė, žemės ūkis ir kiti sektoriai nėra tokie lankstūs.
Ž. Mauricas tikisi, kad dyzelino eksportas iš JAV nebus stabdomas. Tokiu atveju padėtis vis tiek išliktų sudėtinga, tačiau nebūtų tragiška.
Ne mažesnę riziką kelia gamtinių dujų atsargos Europoje. Tikėtasi, kad vasarą dujos atpigs ir talpyklas bus galima papildyti pigiau, tačiau tokio laikotarpio nebuvo. Dabar saugyklų užpildymas yra mažiausias per dešimtmetį ir net šiek tiek mažesnis nei 2021 metais.
Todėl daug kas priklausys nuo žiemos oro. Jei ji bus šalta, dujų kainos kils ir tai taps papildomu smūgiu pramonei, ypač chemijos sektoriui. Šiltesnė žiema galėtų suteikti galimybę išvengti blogiausio scenarijaus.
Naftos, dyzelino ir dujų brangimas persiduoda visai ekonomikai. Transporto paslaugos jau šį ketvirtį pabrango 7 proc., o didėjant sąnaudoms jų augimas gali būti dar didesnis, nes kaštai perkeliami galutiniam vartotojui.
Be to, verslui poveikį darys ir Europos Centrinio Banko palūkanų normų didinimas. Jautriems verslams tai gali turėti ilgalaikių neigiamų padarinių. Šis poveikis dar ne visur matomas, nes trijų ir šešių mėnesių EURIBOR perskaičiuojamas atitinkamai kas tris ar šešis mėnesius, tačiau procesas jau prasidėjo ir labiau išryškės kitais metais.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų bei politikų įžvalgos ir komentarai laidoje „Dienos pjūvis“ skelbiami kiekvieną darbo dieną naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
