Įsibėgėjus mokslo metams, šeimos dažnai susiduria ne tik su sezoninėmis ligomis, bet ir su vaikų traumomis. Dauguma virusinių infekcijų gydomos simptomiškai, tačiau sunkesni sužalojimai gali pareikalauti ilgo gydymo, reabilitacijos ir su tuo susijusių papildomų išlaidų.
Ką tėvai turėtų žinoti apie vaikų imunitetą, ligos požymius, traumų prevenciją ir finansinę apsaugą?
Vaiko sveikatai svarbi ne vien ligų sezono pradžia
Šeimos gydytoja Natalija Vaicekauskienė teigia, kad šių metų ruduo pagal sezoninių infekcijų paplitimą kol kas iš esmės nesiskiria nuo praėjusių metų. Dažniausiai diagnozuojamos rinovirusų ir adenovirusų sukeltos infekcijos, taip pat pasitaiko pavienių gripo ir COVID-19 atvejų.
Nors po vasaros tėvai neretai tikisi retesnių ligų, dalis virusų cirkuliuoja visus metus, o kitų aktyvumas priklauso nuo sezono. Gydytoja pabrėžia, kad vaiko sveikata ir imunitetu reikėtų rūpintis nuolat, o ne tik tuomet, kai prasideda ligų sezonas ir ieškoma greito sprendimo maisto papildais.
Jeigu vaikas karščiuoja, sloguoja ar jaučia silpnumą, net ir esant svarbiems planams, jam reikėtų likti namuose bei ilsėtis. Virusinės infekcijos dažniausiai gydomos simptomiškai – malšinami jų sukelti negalavimai, kol organizmas pats susidoroja su liga.
Tėvams svarbu vertinti ne tik atskirus simptomus, bet ir bendrą vaiko būklę bei jos pokyčius. Jei temperatūra yra aukšta arba sunkiai mažėja nuo vaistų, vaikas tampa neįprastai vangus ar jo odoje atsiranda bėrimų, būtina skubiai pasikonsultuoti su gydytoju.
Kai kurios virusinės ligos gali komplikuotis ausų ar plaučių uždegimu, sinusitu arba bronchitu. Tokiais atvejais sveikimas gali trukti gerokai ilgiau nei sergant nekomplikuota virusine infekcija.
Vyresni vaikai ir paaugliai susiduria ne tik su sezoninėmis ligomis. Nuotolines šeimos gydytojų konsultacijas teikiančios klinikos „Telesante“ gydytoja pastebi, kad jie vis dažniau mini nuovargį, galvos skausmus ir energijos stoką. Šiuos simptomus gali lemti miego trūkumas, užsitęsęs stresas, lėtinės ligos ar tam tikrų medžiagų trūkumas.
Traumų visiškai išvengti sunku, tačiau riziką galima mažinti
Vaikus apsaugoti nuo visų traumų nėra paprasta, nes kai kurie nelaimingi atsitikimai įvyksta netikėtai, taip pat ir dalyvaujant eisme. Vis dėlto tėvai gali sumažinti riziką: su vaikais verta nuolat aptarti kelių eismo taisykles, pasirūpinti tinkamomis apsaugos priemonėmis ir priminti apie saugumą sportuojant.
Sužalojimų vaikai gali patirti važiuodami į mokyklą dviračiu ar paspirtuku, pertraukų metu, kūno kultūros pamokose ar sporto būreliuose. Traumos būna įvairios – nuo sumušimų, mėlynių ir nubrozdinimų iki sąnarių patempimų, lūžių bei galvos sužalojimų.
Jei po nelaimingo atsitikimo vaikas negali priminti kojos, pajudinti rankos arba jaučia labai stiprų skausmą, medicininės pagalbos reikėtų kreiptis nedelsiant.
Gydymo trukmę lemia sužalojimo pobūdis ir sunkumas. Po lengvų sumušimų ar nubrozdinimų į įprastą veiklą dažnai galima grįžti greitai, tačiau lūžių ar rimtų galvos traumų atveju gali prireikti ilgesnio gydymo ir reabilitacijos.
Ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ Žalų departamento vadovas Mindaugas Balinskas atkreipia dėmesį, kad vaikai į mokyklas ir būrelius dažnai vyksta dviračiais ar paspirtukais, ne visada tinkamai įvertindami eismo intensyvumą bei pėsčiųjų srautus. Saugumas svarbus ir per fizinio ugdymo pamokas bei treniruotes. Tarp dažniausių vaikų sužalojimų jis išskiria rankų, kojų ir pirštų kaulų lūžius.
Vidutinė vaikų traumų dėl nelaimingo atsitikimo draudimo išmoka siekia apie 240 eurų. Vaikui nukritus nuo laiptų ir lūžus žastikauliui, buvo išmokėta 1500 eurų, o didžiausia šiemet jau išmokėta suma siekia 8 tūkst. eurų.
Draudimo išmokos dydis priklauso nuo sužalojimo sunkumo, pasirinktos draudimo sumos, sutarties sąlygų ir papildomai įtrauktų rizikų. Todėl prieš sudarant sutartį svarbu įvertinti, kokią apsaugą ji suteikia ir kokiais atvejais gali būti skiriama išmoka. Tai ypač aktualu vaikams, kurie aktyviai sportuoja ar užsiima kita veikla, susijusia su didesne traumų rizika.
