Ukrainai gresia didžiausia finansinė krizė nuo Rusijos invazijos pradžios. Šalies biudžete susidarė maždaug 43 mlrd. eurų trūkumas, o nuo vasaros Rusija nuosekliai taikosi į svarbiausius Ukrainos ekonomikos sektorius.
Rusijos smūgiai beveik paralyžiavo Ukrainos plieno pramonę. Be to, atakos Juodojoje jūroje apsunkino didelių žemės ūkio produkcijos kiekių eksportą. Ekspertai pabrėžia, kad Europa turėtų ruoštis dar didesnėms išlaidoms, susijusioms su karu Ukrainoje.
Prieš kelias savaites pasaulį apskriejo vaizdai, kuriuose matyti rusų reaktyvinių dronų smūgiai tiltams, jungiantiems vakarinę ir rytinę Kyjivo dalis. Dėl atakų sostinėje sutriko eismas – šiais tiltais kasdien važiuoja daugiau nei pusė milijono transporto priemonių.
Tačiau smūgiais į tiltus siekta ne vien padaryti žalos infrastruktūrai ar apsunkinti kasdienį gyventojų gyvenimą. Tai buvo vienas iš bandymų sutrikdyti Kyjivo ekonomiką. Sostinėje vykstantys procesai atspindi platesnę V. Putino nuo vasaros vykdomą strategiją – sistemingai silpninti visos Ukrainos ekonomiką.
Kyjivo ekonomikos strategijų centro ekspertė Oleksandra Myronenko teigia, kad per pirmuosius du mėnesius nuo masinių bombardavimų pradžios, liepos–rugpjūčio laikotarpiu, dėl jų į biudžetą nesurinkta beveik 33 mlrd. grivinų mokesčių.
Smūgiai ekonomikai tapo sistemingi
Ekspertės vertinimu, V. Putino taktika yra apgalvota. Ukrainos karo ekspertas Ivanas Stupakas aiškina, kad vasaros pabaigoje Rusija pradėjo masiškai gaminti reaktyvinius dronus, skirtus tokiam sisteminiam terorui vykdyti, o Ukraina kol kas nespėja sukurti pakankamai veiksmingų atsakomųjų priemonių.
I. Stupakas pasakoja, kad atakų metu dronai skrisdavo maždaug kas 30 minučių, todėl pavojus nesibaigdavo: nuolat girdėdavosi sprogimai, kritimai ir numušimai. Rusija pradėjo atakuoti ir tokius objektus, į kuriuos anksčiau pataikyti negalėdavo. Be energetikos infrastruktūros, įskaitant šilumos ir elektros tiekimą, buvo imta smogti ir duomenų centrams.
Vis dėlto didžiausią žalą Ukrainos biudžetui padarė ne pavienėms įmonėms suduoti smūgiai, o nuoseklus ištisų ekonomikos sektorių naikinimas. Vienas svarbiausių – žemės ūkio produkcijos eksportas. Per metus jis Ukrainai generuoja iki 25 mlrd. dolerių pajamų, arba beveik dešimtadalį šalies BVP.
Nors šiemet Ukrainoje užaugintas geras derlius, Rusija per vasarą beveik visiškai blokavo eksportą Juodąja jūra. Ukraina stengiasi daugiau produkcijos gabenti geležinkeliais ir sunkvežimiais, tačiau šiais būdais išvežama tik maždaug pusė galimo kiekio. Įvertinus ir kitų prekių eksporto sutrikimus, šiemet šalis gali negauti apie 40 mlrd. dolerių pajamų.
Dar neseniai metalo gaminiai sudarė beveik trečdalį Ukrainos eksporto. Geležies ir plieno pramonė iki invazijos sukurdavo dešimtadalį šalies BVP. Šio sektoriaus būklę simbolizuoja okupuotame Mariupolyje esančios „Azovstal“ gamyklos griuvėsiai.
Vasarą suintensyvėję Rusijos smūgiai sustabdė maždaug 90 proc. Ukrainos metalo pramonės pajėgumų. Birželį plieno gamybos apimtys dar gerokai viršijo pusę milijono tonų, tačiau per vasarą jos sumažėjo beveik penkis kartus. O. Myronenko teigimu, dauguma metalo gamyklų dabar veikia tik iš dalies arba apskritai yra uždarytos, nes jos buvo subombarduotos arba negali tęsti darbo dėl Rusijos atakų.
Ukrainai reikia milijardų ne tik gynybai
Prarandamos pajamos reikalingos ne tik civilių gyventojų algoms, bet ir vis brangesniam karui finansuoti. Per dvejus metus technologinio karo kaina Ukrainai išaugo nuo 140 mln. iki 190 mln. dolerių per dieną. Šalis gynybai išleidžia daugiau, nei surenka iš mokesčių.
Šiemet Kyjivui papildomai reikia rasti 56 mlrd. dolerių, o pusė šios sumos bus skirta gynybai. O. Myronenko nurodo, kad gynybos finansavimo poreikis siekia 27 mlrd. dolerių: 7 mlrd. reikalingi augantiems karių atlyginimams, dar 20 mlrd. – kariniams pirkimams, kuriuos planuojama vykdyti kartu su partneriais.
Į šiuos skaičiavimus dar neįtrauktos artėjančios žiemos grėsmės. Tikimasi, kad Rusija mėgins Ukrainos miestus palikti be šildymo ir elektros.
I. Stupakas mano, kad Rusijos strategija gali būti paremta skaičiavimu, jog iki 2027 m. kovo, pasibaigus sudėtingiausiam šalčių ir speigo laikotarpiui, Volodymyras Zelenskis būtų priverstas iškelti baltą vėliavą ir paskelbti apie kapituliaciją.
Vis dėlto Kyjivas nerodo ketinimų pasiduoti ir žada Rusijai ne mažiau sunkią žiemą. Ukraina šiemet sugebėjo fronte panaikinti okupantų laimėjimus. Eksperto vertinimu, toks karas negali tęstis amžinai.
I. Stupakas teigia, kad Ukrainos tankų Raudonojoje aikštėje greičiausiai nebus, nors dirbtinis intelektas gali sukurti tokius vaizdus. Tačiau, jo žodžiais, taip pat nebus ir Rusijos tankų Chreščiatike. Todėl, kad ir kaip klostytųsi aplinkybės, galiausiai teks derėtis.
Kad šiose derybose Ukraina turėtų kuo stipresnes pozicijas, dabar ypač svarbi Vakarų parama. Ekspertai pabrėžia, kad Europa turi būti pasirengusi dar didesnėms karo Ukrainoje išlaidoms.
