Lietuva atsisveikino su išskirtinėmis asmenybėmis: jų istorijos liks šalies atmintyje

Šiemet Lietuva neteko daugybės žmonių, kurie savo darbais prisidėjo prie šalies kultūros, mokslo, sporto, politikos ir visuomeninio gyvenimo. Visų Šventųjų diena primena ne tik aplankyti artimųjų kapus, bet ir pagerbti asmenybes, kūrusias, mokiusias bei įkvėpusias kitus.

Danė Jurkšaitytė

Metų pradžioje pranešta apie Danės Jurkšaitytės, garsaus Jurkšaičių šeimyninio trio narės ir dainininkės Paulinos Paukštaitytės močiutės, mirtį.

Apie netektį socialiniame tinkle buvo paskelbta, kad į amžinąjį poilsį iškeliavo mylima sesuo. Gerbėjai netrukus išreiškė užuojautą ir dalijosi prisiminimais.

Laimutė Kedienė

Mirė Laimutė Kedienė – mama, močiutė, sesuo ir draugė. Apie jos mirtį artimieji pranešė su dideliu liūdesiu.

Laimutė Kedienė buvo Drąsiaus Kedžio, mirusio 2010 metų balandžio 20 dieną Kauno rajone, motina. Jis buvo siejamas su dviem visuomenę sukrėtusiomis nužudymų bylomis ir jose laikytas pagrindiniu įtariamuoju.

Česlovas Norvaiša

Kovo mėnesį, eidamas 91-uosius metus, mirė legendinis sportinių šokių šokėjas, treneris ir gydytojas Česlovas Norvaiša.

Apie netektį savo „Facebook“ paskyroje pranešė šokėjas Andrius Kandelis. Jis pabrėžė, kad Lietuvos sportinių šokių bendruomenė neteko trenerio, mokytojo, įkvėpėjo ir sportinių šokių legendos.

Sportinių šokių klubo „Sūkurys“ atstovai taip pat teigė esantys dėkingi visiems, kurie galėjo Č. Norvaišą pažinti, iš jo mokytis ir būti šalia. Jo vertybės, darbai bei pradėtos tradicijos, pasak klubo, liks gyvos ir bus tęsiamos.

Birutė Galdikas

Kovo 24 dieną mirė pasaulyje žinoma lietuvių kilmės antropologė, profesorė ir orangutanų tyrinėtoja Birutė Galdikas. Ji mirė Los Andžele, Jungtinėse Amerikos Valstijose, po sunkios ligos.

Vytauto Didžiojo universiteto bendruomenė ją apibūdino kaip pasaulinio garso mokslininkę, šiuolaikinės primatologijos, gamtos apsaugos ir etologijos specialistę bei VDU garbės daktarę.

Birutė Marija Galdikas gimė 1946 metų gegužės 10 dieną Vysbadene, Vokietijoje. 1966 metais ji baigė psichologijos studijas Britų Kolumbijos universitete, 1969 metais – antropologiją Kalifornijos universitete Los Andžele, o 1978 metais UCLA apsigynė antropologijos mokslų daktarės laipsnį. Ji buvo Džakartos nacionalinio universiteto, Simono Fraserio universiteto Kanadoje ir Britų Kolumbijos universiteto profesorė.

B. Galdikas tapo pirmąja mokslininke pasaulyje, pradėjusia išsamiai tyrinėti orangutanus. Jos darbai išplėtė žinias apie šių didžiųjų beždžionių elgseną, mitybą ir gyvenamąją aplinką. Tyrinėti primatus ją paskatino antropologas Louisas Leakey.

1971 metais mokslininkė atvyko į Indoneziją ir Tandžungputingo nacionaliniame parke įkūrė orangutanų stebėjimo centrą. Ji inicijavo bei įgyvendino įvairius orangutanų tyrimų ir apsaugos projektus, o 1986 metais įsteigė Tarptautinį orangutanų fondą. Jis veikia JAV, Indonezijoje, Australijoje, Kanadoje ir Didžiojoje Britanijoje.

Profesorės gyvenimas ir veikla aprašyti knygose, apie ją sukurta dokumentinių filmų Indonezijoje, Japonijoje, JAV, Prancūzijoje, Italijoje ir Australijoje. Tarp jos apdovanojimų – Jungtinių Tautų pasaulinė premija, E. Bauerio Žemės didvyrės premija, PETA humanitarinė premija, Tylerių aplinkos apsaugos premija ir aukso medalis.

Dalia Kužmarskytė

Eidama 58-uosius metus mirė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistė Dalia Kužmarskytė.

Ji gimė 1968 metų rugpjūčio 26 dieną Klaipėdoje, o 1995 metais baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją. Tais pačiais metais D. Kužmarskytė pradėjo dirbti Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre.

Solistė rengė solo koncertus Lietuvoje ir dalyvavo tarptautiniuose festivaliuose. 2003 metais ji buvo apdovanota Kultūros ministerijos premija.

Jevgenijus Šuklinas

Gegužės pabaigoje mirė 40-metis Seimo narys liberalas, buvęs kanojininkas Jevgenijus Šuklinas.

Į parlamentą jis buvo išrinktas su Liberalų sąjūdžio partija ir priklausė šios partijos frakcijai. J. Šuklinas taip pat buvo olimpietis, žinomas kanojininkas ir verslininkas.

Apie jo mirtį pranešę atstovai išreiškė užuojautą šeimai, artimiesiems, draugams, bendražygiams ir visiems jį pažinojusiems žmonėms.

Vladas Garastas

Eidamas 95-uosius metus mirė krepšinio treneris Vladas Garastas.

Jis gimė 1932 metų vasario 8 dieną Linkuvoje. 1959 metais V. Garastas baigė Lietuvos kūno kultūros institutą, vėliau dirbo Biržų rajono Sporto komiteto pirmininku, Biržų vaikų ir jaunių sporto mokyklos direktoriumi bei treneriu.

Jo treniruojamas Kauno „Žalgiris“ SSRS čempionatuose 1985–1987 metais tris kartus iškovojo aukso medalius.

1992–1997 metais V. Garastas buvo Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyriausiasis treneris. Jo vadovaujama rinktinė 1995 metais tapo Europos čempionato sidabro medalio laimėtoja, o 1992 metų Barselonos ir 1996 metų Atlantos olimpinėse žaidynėse pelnė bronzos medalius.

Aidas Marčėnas

Lietuvos rašytojų sąjunga liepą pranešė, kad liepos 8 dieną, eidamas 66-uosius metus, mirė poetas, eseistas, kritikas ir sąjungos narys Aidas Marčėnas.

A. Marčėnas gimė 1960 metų rugsėjo 24 dieną Kaune, o nuo 1964 metų gyveno Vilniuje. Jis baigė Vilniaus 22-ąją vidurinę mokyklą, dabar vadinamą Mikalojaus Daukšos mokykla, ir kurį laiką studijavo Vilniaus konservatorijoje.

Jaunystėje poetas dirbo įvairius darbus: buvo teatro apšvietėjas, knygų pakuotojas, dirbo Botanikos sode. Šios patirtys vėliau atsispindėjo jo kūryboje.

Periodinėje spaudoje A. Marčėnas rašė literatūros apžvalgas ir kritinius straipsnius. Leidiniuose „Metai“, „Literatūra ir menas“, „Šiaurės Atėnai“ bei kituose kultūros leidiniuose jis nagrinėjo lietuvių literatūrą, jos autorius ir reiškinius.

Lietuvių poezijoje A. Marčėnas reikšmingai prisidėjo prie soneto žanro atgaivinimo. Eilėraščius pirmą kartą paskelbė 1985 metais žurnale „Pergalė“, dabar leidžiamame pavadinimu „Metai“. Jo kūryba publikuota „Poezijos pavasario“ ir „Poetinio Druskininkų rudens“ almanachuose, rinktinėse bei antologijose, taip pat išversta į anglų, baltarusių, lenkų, prancūzų, rusų ir kitas kalbas.

Kazimira Prunskienė

Liepos pabaigoje, eidama 84-uosius metus, mirė pirmoji nepriklausomos Lietuvos ministrė pirmininkė Kazimira Prunskienė.

K. Prunskienė tapo pirmąja Lietuvos Vyriausybės vadove po nepriklausomybės atkūrimo ir kelis dešimtmečius aktyviai dalyvavo šalies politiniame gyvenime.

Ji gimė 1943 metais Švenčionių rajono Vasiuliškės kaime. Vilniuje K. Prunskienė baigė vidurinę mokyklą, universitete įgijo ekonomistės išsilavinimą, vėliau tapo ekonomikos mokslų daktare ir profesore. Devintojo dešimtmečio pabaigoje, nepriklausomybės judėjimo laikotarpiu, ji buvo išrinkta liaudies deputate.

Violeta Palčinskaitė

Būdama 82-ejų metų mirė poetė, dramaturgė, scenaristė, vertėja ir Nacionalinės premijos laureatė Violeta Palčinskaitė.

V. Palčinskaitė gimė 1943 metų lapkričio 20 dieną Kaune. 1960–1964 metais ji studijavo Vilniaus universitete, o baigusi mokslus tapo Lietuvos rašytojų sąjungos nare.

Jos veikla buvo įvertinta Vytauto Didžiojo ordino Riterio kryžiumi, Vaikų literatūros premija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija bei Lietuvos nacionaline premija.

Donatas Dubauskas

Rugpjūtį į paskutinę kelionę išlydėtas netikėtai miręs baro „Steam Punk“ savininkas Donatas Dubauskas (1973–2026). Ne vienerius metus jis buvo ryški Vilniaus miesto gyvenimo dalis.

Artimųjų prašymu į atsisveikinimą susirinkę žmonės pasirinko ne įprastą gedulo aprangą, o ryškesnius drabužius, priminusius paties D. Dubausko stilių ir asmenybę.

Atsisveikinimo dalyvių įvaizdžiai buvo netradiciniai ir spalvingi. Jie atspindėjo Donato gyvenimo būdą, charakterį bei žmonių prisiminimus apie jį.

Gedintieji rašė, kad jo spalvos puošė pasaulį, o be Donato Vilnius bus pilkesnis.

Gintautas Kirkila-Klarkas

Rugsėjį pranešta apie 64 metų Gintauto Kirkilos-Klarko, grupės „Balius“ nario ir humoristo, mirtį.

G. Kirkila-Klarkas Lietuvos publikai buvo gerai pažįstamas kaip dainininkas, humoristas ir legendinės grupės „Balius“ narys. Scenoje jis praleido kelis dešimtmečius: pirmą kartą pasirodė dar paauglystėje, o profesionalią muzikinę veiklą pradėjo devintojo dešimtmečio pabaigoje.

Didžiausio populiarumo jis sulaukė su grupe „Balius“. Kolektyvo dainos „Palangos jūroj“, „Onyte, einam su manim pašokti“, „Ramunę baltąją“ ir kiti kūriniai tapo gerai atpažįstami klausytojams, o populiarumo viršūnėje grupė rinkdavo pilnas sales.

Selemonas Paltanavičius

Spalį paskelbta apie gamtininko, fotografo, prozininko ir radijo laidų vedėjo Selemono Paltanavičiaus mirtį.

S. Paltanavičius gimė 1956 metais Užbaliuose, Marijampolės rajone. 1979 metais jis baigė Vilniaus universitetą, o 1979–1984 metais dirbo Žuvinto valstybinio rezervato vyresniuoju moksliniu darbuotoju.

1984–2011 metais S. Paltanavičius vadovavo Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriui. 2011–2019 metais jis dirbo ministerijos Komunikacijos skyriaus vyriausiuoju specialistu.

1989–1994 metais jis buvo Lietuvos ornitologų draugijos direktorius.

Henrikas Vaitiekūnas

Visai neseniai, eidamas 78-uosius metus, mirė buvęs laidų vedėjas ir žurnalistas Henrikas Vaitiekūnas. Apie tai sekmadienį pranešė LRT.

H. Vaitiekūnas gimė 1949 metais Panevėžyje, tačiau augo ir mokėsi Klaipėdoje. Žurnalisto karjerą 1969 metais jis pradėjo „Valstiečių laikraštyje“, vėliau dirbo „Vakarinėse naujienose“, Vilniaus ir Šalčininkų rajoninių laikraščių redakcijose.

1978–1993 metais jis dirbo Lietuvos televizijos „Panoramos“ redakcijoje reporteriu ir Žemės ūkio skyriaus vedėju. Tuo metu neakivaizdžiai studijavo bibliotekininkystę ir bibliografiją, teisę, taip pat lietuvių kalbą ir literatūrą.

Žurnalisto diplomą Vilniaus universitete H. Vaitiekūnas įgijo 2000 metais, kai jau dirbo šios aukštosios mokyklos dėstytoju.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *