Praėjusią savaitę Lietuvą sukrėtė 15-mečio motociklininko žūtis. Ši nelaimė dar kartą išryškino eismo saugumo problemas: pavojų keliuose kelia ne tik neatsakingas vairavimas, bet ir pačių eismo dalyvių požiūris į kitus. Ekspertai pabrėžia, kad vien baudų didinimo nepakaks – būtina keisti vairavimo kultūrą ir daugiau dėmesio skirti jaunų žmonių ugdymui.
Vilniaus rajone žuvo 15-metis (nuotr. Broniaus Jablonsko).
Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo saugaus eismo ekspertas Darius Kanapinskas ir „Superbike akademijos“ įkūrėjas Adomas Dautartas.
Tragediją lėmė ne tik vairavimas
Kalbėdamas apie konkretų įvykį, D. Kanapinskas sakė, kad motociklas, kuriuo važiavo paauglys, apskritai nebuvo skirtas dalyvauti eisme. Jo vertinimu, tai veikiau sporto inventorius, o ne transporto priemonė.
Ekspertas pabrėžė ir suaugusiųjų atsakomybę. Jo teigimu, jie matė, kad paauglys išvažiuoja, tačiau leido tai daryti netinkamomis sąlygomis – gatvėje, tamsiu paros metu, be posūkių signalų ir šviesų. Kelių eismo taisyklės numato, kad transporto priemonė privalo turėti žibintus.
Dėl to tamsoje kiti vairuotojai tokio motociklo galėjo išvis nepastebėti. D. Kanapinskas taip pat svarstė, kad, jei pasitvirtintų informacija apie važiavimą ant vieno rato, motociklininkas galėjo žiūrėti į šoną ir atvažiuojančio automobilio nepamatyti iki pat paskutinės akimirkos.
Ekspertas atkreipė dėmesį ir į šalia galėjusį važiuoti kitą jaunuolį. Jo manymu, tikras draugas nelaimės atveju turėtų sustoti, padėti ir rūpintis, kaip išgelbėti žmogų. Tai, ar asmuo turi vairuotojo pažymėjimą ir ar transporto priemonė registruota, tokioje situacijoje nėra svarbiausia – gyvybė yra gyvybė.
Jaunimas galėtų tapti saugaus eismo ambasadoriais
D. Kanapinskas teigė, kad jaunimo mokymas ir trenerių darbas yra itin svarbūs. Užsiėmimus lankantys jaunuoliai ne tik patys mokosi saugiau elgtis, bet ir gali paraginti prie veiklos prisijungti kitus.
Vis dėlto Lietuvoje trūksta vietų, kur motociklais būtų galima saugiai treniruotis. Anot eksperto, Vilniuje asfaltu važiuoti motociklais galima iš esmės vienoje vietoje, tačiau visų norinčiųjų ji sutalpinti negali. Dėl to dalis jaunimo imasi saviveiklos.
Už saugios infrastruktūros plėtrą, jo vertinimu, atsakomybę turi prisiimti ir suaugusieji, ir valdžios atstovai. Jauniems žmonėms turėtų būti sudaryta daugiau galimybių įgyti patirties saugioje aplinkoje.
Vairuotojai kelyje neturėtų elgtis kaip konkurentai
Kalbėdamas apie dažniausias vairuotojų klaidas, ekspertas sakė, kad Lietuvoje pernelyg sureikšminama pirmumo teisė. Keliaudamas po kitas šalis, dažniausiai motociklu, jis pastebėjo, kad kai kuriose valstybėse vairuotojai laikosi kitokių nerašytų taisyklių ir labiau saugo vieni kitus.
D. Kanapinskas pasakojo su mokiniais aptarinėjantis minėtą nelaimę ir eismo elgesį. Jo teigimu, per pokalbį nuskambėjo ir jauno žmogaus mintis, kad važiuojant pagrindiniu keliu būtų galima tyčia sukelti situaciją, kurioje kito sąskaita tektų remontuoti automobilį. Ekspertas tokį požiūrį įvertino kaip grėsmingą.
Jis taip pat pabrėžė, kad pavojingas išlieka lenkimas ir aklas pasitikėjimas automobilio elektroninėmis sistemomis. Dalyvaudamas konkurse „Geriausias Europos vairuotojas“, kurio viena iš žinučių – saugoti jaunas gyvybes, ekspertas matė, kaip naujas automobilis nesugebėjo atpažinti kliūties ir nesustabdė.
Bandymas buvo atliktas dieną, šviečiant saulei, o vairuotojas neturėjo spausti nei stabdžio, nei akceleratoriaus. Nors buvo atlikta maždaug 30 bandymų, vienu atveju sistema nesuveikė. D. Kanapinskas taip pat pasakojo apie atstumo palaikymo sistemos bandymą posūkyje: automobilis greitį didino tuo metu, kai žmogus tokioje vietoje būtų jį mažinęs.
Pasak eksperto, vairuotojų asistentai gali būti naudingi, tačiau jie neatstoja žmogaus dėmesio, patirties ir gebėjimo įvertinti situaciją. Žmogiškasis faktorius privalo išlikti.
Kitus eismo dalyvius reikėtų ne bausti, o saugoti
D. Kanapinskas ragino eismo dalyvius nelaikyti vieni kitų konkurentais. Jo teigimu, kelionėse po Norvegiją ar Suomiją susidaro įspūdis, kad vairuotojai gyvena visai kitomis taisyklėmis, o grįžus į Lietuvą neretai tenka susidurti su varžymusi ir lenktyniavimu.
Ypač svarbu padėti mažiau patyrusiems vairuotojams. Ekspertas jauną vairuotoją sakė matantis tarsi vaiką, kuriam suklydus reikėtų ne trukdyti, o padėti. Jei kitas vairuotojas pristabdytų ir leistų saugiai įvažiuoti, pradedantysis galbūt tos pačios klaidos daugiau nekartotų.
Tačiau, pasak jo, Lietuvoje dažnai nutinka priešingai: vairuotojai blokuoja kelią, pypsina ir skuba aplenkti. Tokį elgesį D. Kanapinskas pavadino grįžimu į 1990-uosius ir emocingai apibendrino: „Kosmosas“.
Ekspertas abejojo, ar vien didesnės baudos pakeis situaciją, ypač jei jos ne visada išieškomos. Jo teigimu, tai rodo švietimo ir žinių perdavimo problemas. Saugos keliuose klausimai, jo manymu, turėtų būti sprendžiami valstybiniu lygiu, stiprinant eismo kultūrą ir ugdymą.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai – kiekvieną darbo dieną laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
