Gripo sezonas Lietuvoje dažniausiai prasideda spalį ir tęsiasi iki pavasario vidurio. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, per 2025/2026 metų sezoną šalyje nustatyta daugiau kaip 119 tūkst. gripo atvejų, prireikė daugiau nei 3000 hospitalizacijų, o nuo ligos mirė 86 žmonės. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Virgilija Bečelytė pabrėžia, kad viena svarbiausių priemonių siekiant išvengti sunkios ligos ir jos komplikacijų yra vakcinacija.
Gripą sukelia oro lašeliniu būdu plintantis virusas. Užsikrėsti galima šalia esančiam sergančiam žmogui čiaudint, kosint ar kalbant, taip pat liečiant bendrus daiktus, įrankius ar kitus paviršius, ant kurių pateko viruso dalelių. Pasak vaistininkės, ant skirtingų paviršių gripo virusas gali išlikti gyvybingas nuo 12 iki 48 valandų, o ant rankų – ilgiau nei kelias minutes.
Gripo simptomai dažniausiai prasideda staiga – praėjus nuo kelių valandų iki kelių dienų po užsikrėtimo. Iš pradžių gali atsirasti sloga ar gerklės perštėjimas, tačiau savijauta neretai greitai blogėja: pasireiškia kosulys, nosies užgulimas, akių, galvos, raumenų ir sąnarių skausmai, nuovargis, o kūno temperatūra gali pakilti iki 38 laipsnių ar daugiau. Kai kuriems žmonėms taip pat pasireiškia viduriavimas, vėmimas ar kiti virškinimo sutrikimai.
Persirgus gripu gali išsivystyti ausies ar plaučių uždegimas, bronchitas, nervų sistemos ligos ar smegenų dangalų uždegimas. Retais atvejais liga gali baigtis mirtimi.
Vaistininkė teigia, kad patikimiausia apsauga nuo gripo susidaro pasiskiepijus, todėl ji atsako į dažniausiai pacientams kylančius klausimus.
Kas sudaro gripo vakciną?
Gripo virusai skirstomi į keturis tipus – A, B, C ir D, tačiau žmonėms ligas sukelia pirmieji trys. Kiekvienais metais stebima, kokie viruso variantai cirkuliuoja pasaulyje, ir pagal tai atnaujinama vakcinos sudėtis. V. Bečelytė nurodo, kad 2026/2027 metų sezoną daugiausia plinta A Missouri, A Darwin ir B Tokyo subtipai, todėl būtent į juos orientuota šio sezono vakcina.
Dažniausiai naudojama inaktyvuota vakcina, kuria galima skiepyti nuo 6 mėnesių amžiaus. Ji gaminama iš laboratorijose išaugintų, neaktyvių gripo virusų, kurie nebegali daugintis ir sukelti infekcijos. Jei vakcinos sudėtis atitinka tuo metu cirkuliuojančius virusus, jos veiksmingumas siekia 70–90 proc. ar daugiau.
Šiuo metu nuo gripo galima skiepytis keturvalente arba trivalente vakcina.
Kaip dažnai reikia skiepytis?
Gripo vakciną rekomenduojama suleisti kartą per kiekvieną gripo sezoną. Organizme susidarančių antikūnų ilgainiui mažėja, be to, kasmet cirkuliuojantys viruso tipai gali būti kitokie. Dėl šios priežasties praėjusio sezono vakcina ne visada užtikrina tokią pačią apsaugą.
Skiepytis galima bet kuriuo metų laiku, tačiau V. Bečelytė pataria tai padaryti dar iki didžiausio sergamumo pakilimo. Po vakcinacijos imunitetui susiformuoti paprastai prireikia dviejų savaičių.
Ar verta skiepytis jau persirgus gripu?
Taip, nes tuo pačiu metu gali cirkuliuoti keli skirtingi gripo tipai. Persirgus vieno tipo sukelta infekcija, vėliau vis tiek galima užsikrėsti kitu, todėl vakcinacija išlieka svarbia komplikacijų prevencijos priemone.
Kam skiepai ypač rekomenduojami?
Didžiausią naudą vakcinacija gali suteikti žmonėms, sergantiems lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, pavyzdžiui, astma ar LOPL, taip pat turintiems kepenų ar inkstų funkcijos sutrikimų, diabetą, nusilpusį imunitetą ar širdies ir kraujagyslių ligų.
Skiepytis taip pat patariama vyresniems nei 65 metų žmonėms, mažiems vaikams nuo 6 mėnesių, mokyklinio amžiaus vaikams ir besilaukiančioms moterims. Šioms grupėms didesnė sunkesnės gripo eigos bei rimtų komplikacijų tikimybė.
Kokio šalutinio poveikio galima tikėtis?
Dažniausiai po skiepo dūrio vietoje jaučiamas raumens maudimas, gali atsirasti nedidelis paraudimas ar patinimas. Vis dėlto nemaža dalis pacientų nepatiria jokių nepageidaujamų simptomų.
Kai kuriais atvejais trumpam gali pakilti temperatūra, varginti nuovargis, raumenų skausmai ar šaltkrėtis. Šie pojūčiai gali priminti prasidedančią ligą, tačiau paprastai trunka ne ilgiau kaip vieną parą.
Ar prieš skiepą reikia specialiai pasiruošti?
Ypatingo pasiruošimo vakcinacijai nereikia. Tačiau skiepytis nerekomenduojama pajutus ūminės viršutinių kvėpavimo takų ligos simptomus. Prieš vakcinaciją specialistui reikėtų papasakoti apie sergamas lėtines ar ūmines ligas, vartojamus vaistus ir maisto papildus.
Ko vengti po skiepo?
Po vakcinacijos vieną parą patariama nesportuoti, nesilankyti pirtyje, baseine ar kitose vandens pramogų vietose. Prausiantis duše reikėtų stengtis nesušlapinti dūrio vietos, taip pat parą nevartoti alkoholio. Skiepų vietos negalima kasyti, draskyti ar liesti nešvariomis rankomis.
Kur galima pasiskiepyti?
Nuo sezoninio gripo skiepijama sveikatos priežiūros įstaigose ir vaistinėse, turinčiose įrengtus skiepų kabinetus.
