Nuolat besisluoksniuojanti oda, stiprus niežėjimas ir ilgai nedavę norimo rezultato gydymo būdai Moniką lydėjo nuo paauglystės. Viltį ji atrado Klaipėdos universiteto ligoninėje (KUL), kur pradėjus biologinę terapiją pirmuosius pokyčius pastebėjo jau po keturių dienų. Vėliau odos bėrimai visiškai išnyko.
Šiandien moteris dėl gydymo reguliariai įveikia daugiau kaip 400 kilometrų ir sako taip gerai nesijautusi nuo vaikystės.
Spalio 29-ąją, minint Pasaulinę psoriazės dieną, KUL Infekcinių ir odos ligų klinikos vadovė, gydytoja dermatovenerologė Jolanta Česienė primena, kad psoriazė nėra tik odos sutrikimas. Tai lėtinė uždegiminė liga, galinti paveikti žmogaus fizinę ir emocinę savijautą. Vis dėlto šiuolaikinis gydymas leidžia ligą veiksmingai kontroliuoti ir pagerinti pacientų gyvenimo kokybę.
Pirmieji simptomai pasirodė paauglystėje
Žvynelės ir kiti psoriazės požymiai Monikai prasidėjo, kai jai buvo 15–16 metų.
Moteris pasakoja tuo metu patyrusi didelį stresą. Nepraėjus nė pusei mėnesio ant kelių ji pastebėjo baltas, pleiskanojančias dėmes, kurios netrukus ėmė greitai plisti po visą kūną.
Kadangi psoriaze sirgo ir Monikos artimieji, diagnozė buvo nustatyta gana greitai. Tačiau ligą kontroliuoti buvo sunku: bėrimai apėmė beveik visą kūną, oda stipriai pleiskanojo, o nuolatinis niežėjimas vargino kasdien.
Psoriazė turėjo įtakos ir moters gyvenimui. Nuo odos nukritusios pleiskanos kaupėsi ant grindų, kilimų bei baldų. Dėl aiškiai matomų bėrimų viešumoje ji jausdavosi nejaukiai, ypač paplūdimyje, ir nerimaudavo dėl kitų žmonių žvilgsnių bei reakcijų.
Per 20 metų Monika pagalbos ieškojo Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ir kituose miestuose. Ilgą laiką jai daugiausia buvo skiriami tepamieji vaistai, tačiau jie nesuteikė ilgalaikio pagerėjimo.
Pacientė svarsto, kad prieš maždaug du dešimtmečius medicina galėjo būti mažiau pažengusi, o informacijos apie gydymą – trūkti. Ji lankėsi pas skirtingus gydytojus, tačiau norimo rezultato nepasiekė.
Pagerėjimą pastebėjo po keturių dienų
Situacija pasikeitė Monikai kreipusis į KUL. Iš pradžių jai taikytas sisteminis gydymas, tačiau laukto rezultato nebuvo. Įvertinus ligos eigą ir ankstesnio gydymo poveikį, nuspręsta skirti biologinę terapiją.
Monika teigia, kad jau po keturių dienų bėrimai tapo ne tokie ryškūs. Per savaitę jie sparčiai nyko, o po antrosios injekcijos visiškai išnyko.
J. Česienės teigimu, biologiniai vaistai iš esmės pakeitė vidutinės ir sunkios psoriazės gydymo galimybes. Jie veikia konkrečius imuninės sistemos uždegiminius procesus, todėl gali sumažinti odos pažeidimus ir padėti ilgą laiką kontroliuoti ligą.
Gydymas kiekvienam žmogui parenkamas individualiai, atsižvelgiant į ligos sunkumą, ankstesnių gydymo būdų rezultatus ir bendrą sveikatos būklę. Vieniems pacientams pagerėjimas išryškėja greitai, kitiems jo tenka laukti ilgiau.
Gydytoja pabrėžia, kad net išnykus matomiems simptomams psoriazė niekur nedingsta – ji išlieka lėtinė liga. Todėl paskirto gydymo nereikėtų nutraukti savavališkai, o sveikatos būklę svarbu reguliariai stebėti.
Pasikeitė ne tik oda, bet ir savijauta
Monika sako, kad biologinė terapija pagerino ne vien odos būklę. Po daugelio metų ji gali gyventi be nuolatinio fizinio diskomforto ir nerimo dėl aplinkinių reakcijų.
Moteris tvirtina taip gerai besijutusi tik vaikystėje, prieš susirgdama. Dingo odos sausumas, niežėjimas ir pleiskanojimas, nebereikia slėpti bėrimų. Ji taip pat gali eiti į paplūdimį nebesijaudindama, kad kiti žmonės dėl ligos į ją žiūrės kitaip. Kartu su pagerėjusia savijauta sugrįžo ir pasitikėjimas savimi.
Dabar maždaug kas keturias savaites Monika atvyksta į KUL tęsti biologinės terapijos. Ji gyvena Joniškyje, tad iki ligoninės vienu keliu važiuoja apie 210–230 kilometrų. Vis dėlto atstumas jos neatbaido, nes pasiektą gydymo rezultatą vertina labiau.
Monika sako radusi jai tinkantį gydymą ir nenorinti jo keisti, todėl dėl tokio rezultato pasirengusi važiuoti net ir ilgus atstumus.
Psoriazė gali paveikti visą žmogaus gyvenimą
J. Česienė aiškina, kad psoriazė yra su imuninės sistemos veikla susijusi lėtinė uždegiminė liga. Dėl pagreitėjusio odos ląstelių atsinaujinimo atsiranda paraudusios, pleiskanojančios plokštelės, niežėjimas ir odos tempimas, o kartais – skausmingi įtrūkimai.
Gydytojos teigimu, kai kurie pacientai su šiais simptomais gyvena metų metus, nes nežino, kur kreiptis, arba mano, kad veiksmingo gydymo nėra.
Pasak jos, bendraujant su pacientais neretai paaiškėja, kad anksčiau jie naudojo tik tepamuosius vaistus. Nesulaukę pagerėjimo žmonės gydymą nutraukdavo ir klaidingai manydavo, jog pagalbos nėra, nors egzistuoja veiksmingi būdai ligai kontroliuoti.
Gydytoja ragina psoriaze sergančius žmones nesitaikstyti su nuolatiniu diskomfortu ir kreiptis į gydytojus dermatovenerologus. Dabartinės gydymo galimybės daugeliui pacientų suteikia galimybę pasiekti reikšmingą ir ilgalaikį pagerėjimą, net jei ankstesnis gydymas nebuvo veiksmingas.
