Antrąjį sezoną Kauno „Žalgiryje“ žaidžiantis Dustinas Sleva praėjusiais metais išsiskyrė kovingumu, tačiau visą sezoną rungtyniavo jausdamas skausmus. Po sezono puolėjui buvo atlikta operacija, o dabar, sėkmingai atsigavęs, jis teigia esantis geriausios fizinės formos per karjerą.
Žalgirietis tinklalapiui Žalgiris.lt papasakojo apie kovą dėl kamuolių, kasdienį minčių užrašymą, komandos reakciją į nesėkmes, Jono Valančiūno vaidmenį rūbinėje, lietuvių kalbą ir į komandą sugrįžusį Keenaną Evansą.
Kamuolių kova – ne vien charakteris
Šį sezoną D.Sleva vidutiniškai atkovoja po 2,1 kamuolio puolime – tai geriausias rezultatas komandoje, nors „Žalgiryje“ rungtyniauja tokie aukštaūgiai kaip J.Valančiūnas ir Ąžuolas Tubelis. Krepšininkas sakė, kad tai pirmiausia lemia instinktas ir charakteris.
Jis pripažino nežinojęs, kad pirmauja komandoje, tačiau dalį nuopelnų skyrė ir komandos draugams. Pasak puolėjo, JV bei Ą.Tubelis aikštėje užima daug vietos ir pritraukia varžovų dėmesį, todėl jam atsiranda galimybių nepastebėtam pasiekti kamuolį. Vis dėlto šia savo žaidimo savybe D.Sleva taip pat didžiuojasi.
Jo teigimu, kantrybės padėjo išmokti nuolat besikeičiantis rungtynių grafikas. Anksčiau, kai žaisdavo tik kartą per savaitę, nesėkmingas mačas galėdavo sugadinti visą savaitę. Dabar, rungtyniaujant po dvejas ar trejas rungtynes per savaitę, po prastesnio pasirodymo galima greitai atsitiesti.
Profesionaliai žaidžiantis jau aštuonerius metus D.Sleva sakė, kad jo statistika skirtingais sezonais iš esmės nesikeitė. Stabilumo suteikia dalykai, kuriuos jis gali kontroliuoti – kova dėl kamuolių, pastangos gynyboje ir kiti darbai aikštėje.
„Kai kamuolys nukrenta, turi tiesiog nerti“
Rungtynėse su ASVEL amerikietis perėmė tris kamuolius – tai naujas jo karjeros rekordas. D.Sleva teigė, kad tokiose situacijose nėra laiko ilgai svarstyti: reikia pulti, bėgti ir kristi ant kamuolio.
Jis šį veiksmą prilygino įgūdžiui, kurį galima nuolat lavinti, kaip ir metimą. Koledže krepšininkas pastebėjo, kad vienas komandos draugas, nors ir nebuvo geresnis žaidėjas, nuolat atkovojo daugiau kamuolių. Tai paskatino D.Slevą dar labiau akcentuoti atsidavimą.
Pasak puolėjo, kova dėl kamuolio nėra vien aklas ryžtas – svarbu pasirinkti tinkamą kūno padėtį, stebėti kamuolio skriejimo kryptį ir numatyti, kur jis nukris. Tačiau kamuoliui pasiekus parketą belieka nedelsiant nerti į kovą. D.Sleva, pabeldęs į medį, pridūrė, kad tokiose situacijose žaidėjai dažniausiai rimčiau nesusižeidžia – paprastai viskas baigiasi nubrozdinimu ar mėlyne.
Mintis tvarko užrašais
Krepšininkas kasdien užrašo bent trumpą dienos aprašymą. Jo teigimu, toks įprotis padeda išvalyti galvą ir išnagrinėti mintis, kurios trukdo, net jei dalis jų nėra pagrįstos. Išrašius jas ant popieriaus, lengviau paleisti.
Rašyti D.Sleva pradėjo mokydamasis prancūzų kalbos, nes taip galėjo sekti savo pažangą. Vėliau šį metodą pritaikė visoms gyvenimo sritims. Tai padėjo ir kaskart keičiant gyvenamąją vietą susikurti naują rutiną.
Dabar jis naudoja išmanų rašiklį. Anksčiau krepšininkas dažnai pamėgdavo užrašines, o naujasis įrenginys leidžia sekti metimus, fizinio parengimo pratimus, svorių kilnojimą ir savijautą – pavyzdžiui, ar jis išėjo pasivaikščioti. Rašiklį D.Sleva vežiojasi kartu su savimi.
Po pralaimėjimų svarbiausia – reakcija
D.Sleva mano, kad gebėjimas greitai atsitiesti priklauso nuo komandos charakterio. Jis labiausiai atsiskleidžia ne tada, kai viskas klostosi gerai, o sunkesniais laikotarpiais.
Žalgiriečio nuomone, dviguba pralaimėjimų savaitė Stambulo komandoms komandai buvo naudinga, nes toks išbandymas teko dar sezono pradžioje. Vėliau „Žalgiris“ sugrįžo ir mače su ASVEL parodė geriausią krepšinį šį sezoną. Nors buvo susitikimų, kuriuose komanda turėjo žaisti geriau ir laimėti, D.Slevą džiugina, kad po nesėkmių pavyko atsitiesti. Dabar, jo teigimu, šį lygį reikia išlaikyti.
Pasak puolėjo, pokyčiai komandoje prasidėjo dar savaitę prieš pergalę prieš ASVEL, kai „Žalgiris“ buvo skaudžiai nubaustas namuose. Žaidėjai kalbėjosi tarpusavyje, aiškinosi sistemą, o geras treniruočių procesas padėjo žodžius paversti veiksmais. Tai atsispindėjo ir mače su ASVEL, kuriame kauniečiai atliko 25 rezultatyvius perdavimus.
D.Sleva pabrėžė, kad metimai gali nekristi, tačiau tinkamas požiūris leidžia išlikti kietiems ir varžovus laužyti gynyba.
JV rūbinėje tapo jungiamąja grandimi
Praėjusį sezoną D.Sleva buvo vadinamas jungtimi tarp amerikiečių ir lietuvių. Šiemet, į komandą sugrįžus J.Valančiūnui ir Mariui Grigoniui, rūbinėje lietuvių dar daugiau, tačiau amerikietis savo vaidmens nesureikšmina.
Jis teigė daug laiko leidžiantis su lietuviais – kartu vakarieniaujantis ir susitinkantis už aikštės ribų, tačiau bendraujantis ir su legionieriais. D.Slevos manymu, J.Valančiūnas amerikiečius ir lietuvius sujungia dar geriau, nes JAV praleido gerokai daugiau laiko nei Europoje.
Apie JV D.Sleva atsiliepė kaip apie paprastą ir gerą žmogų, kuris su visais bendrauja vienodai ir į komandą neatvyko su dideliu ego, nors Lietuvoje yra itin reikšminga asmenybė. Amerikiečiams svarbu turėti komandos draugą, ilgai žaidusį JAV, o J.Valančiūnas, pasak D.Slevos, puikiai suburia visus.
Jis taip pat išskyrė M.Grigonį, kuris kelerius metus praleido Atėnuose ir daug laiko leidžia su amerikiečiais. D.Slevą džiugina, kad M.Grigonis nuoširdžiai siekia bendrauti. Ryšį su kitais žalgiriečiais jam padeda kurti ir Arnas, Ulė, Dovis bei Deivis, sėdintys netoli jo rūbinėje.
Lietuvių kalba – tik gavus pasą
D.Sleva pripažino suprantantis pavienius lietuviškus žodžius ir frazes, o šiemet išmoko suskaičiuoti iki 10. Vis dėlto rimčiau mokytis lietuvių kalbos jis žadėtų tik gavęs Lietuvos pasą.
Krepšininkas juokavo, kad lietuviai pernelyg gerai kalba angliškai, todėl jam nėra būtinybės mokytis. Prancūzų ir ispanų kalboms jis skyrė daug laiko, o lietuvių kalba, jo nuomone, būtų dar sudėtingesnė ir pareikalautų maždaug pusantrų metų. Tačiau gavęs pasą jis pažadėtų kalbą išmokti, nes priešingu atveju tai laikytų nepagarba Lietuvai.
D.Sleva taip pat nesiruošia šiemet kurti naujų pravardžių lietuviams komandos draugams. Jis sakė, kad praėjusio sezono pravardės atsirado natūraliai, o dabar visi jų nuolat prašo, todėl toks procesas nebebūtų toks pats.
Po operacijos aikštėje jaučiasi geriausiai
D.Sleva šį sezoną nustebino dėjimu per varžovą rungtynėse su „Jonava“. Jis pasakojo, kad praėjusį sezoną žaidė jausdamas skausmus, o po operacijos pagaliau gali rungtyniauti visiškai sveikas.
Atstovaudamas Stambulo „Bešiktaš“ jis buvo atlikęs daugiausia dėjimų karjeroje, tačiau per žaidėją iš tikrųjų įdėjo pirmą kartą. Panašus epizodas dar buvo nutikęs Vokietijoje. Vienos kojos šuolį jis treniravosi ir treniruotėje, o per rungtynes atsiradus progai nusprendė pabandyti.
Puolėjas teigė šiemet jaučiantis gerą atletinę formą. Fizinio parengimo treneriai, jo manymu, vasarą puikiai atliko savo darbą, o dabar jis jaučiasi geriausiai per visą karjerą.
Po praėjusio LKL finalo D.Slevai buvo atlikta abdominalinės išvaržos operacija. Abiejų klubų skausmai jį kamavo visą sezoną. Traumą jis patyrė dar žaisdamas „Bešiktaš“, o finalo serijos metu ji užsitęsė. Kadangi krepšininkas galėjo rungtyniauti, operaciją nuspręsta atidėti iki sezono pabaigos.
Dėl skausmo D.Sleva vartodavo vaistus, o trauma neleido visiškai išnaudoti fizinio potencialo, nors jo žaidimo stiliui iš esmės netrukdė. Krepšininkas sakė, kad verčiau žaistų su lūžusiais šonkauliais: šie sugijo jam toliau rungtyniaujant ir naudojant įtvarą, o klubų skausmas buvo nuolatinis – jį jausdavo vos atsikėlęs ryte. Dabar, pasak D.Slevos, jis jaučiasi puikiai.
Po operacijos žalgirietis kitą dieną išskrido į JAV. Ten jis vykdė Justino Grainio sudarytą reabilitacijos programą, o treneris atvyko jo aplankyti į Čikagą ir kartu dirbo. D.Sleva laikėsi plano, tačiau pridėjo ir papildomo darbo, nes ankstesnės traumos išmokė suprasti, ko reikia pasirengimui naujam sezonui. Visiškai sveikas jis buvo maždaug antrąją ikisezoninių treniruočių savaitę.
K.Evansas greitai tapo savu
Rezultatyvų perdavimą per įspūdingą dėjimą D.Slevai atliko K.Evansas. Puolėjas sakė, kad amerikietis į komandos ratą įsiliejo taip greitai, jog atrodo esantis kartu nuo pat pasirengimo sezonui pradžios.
D.Sleva pabrėžė, kad Lietuvoje K.Evansą gerbia ir myli, o žmonės čia greitai pastebi žmogaus charakterį. Jis džiaugėsi turėdamas dar vieną amerikietį rūbinėje ir stebėjosi, kaip greitai K.Evansas perprato komandos derinius. Žalgiriečio nuomone, tai labai protingas ir komandai naudingas papildymas.
