Rusijos verslo atstovai, susirūpinę mažėjančiomis investicijomis ir kapitalo nutekėjimu, ragina peržiūrėti planuojamus mokesčių pakeitimus.
Rusijos pramonininkų ir verslininkų sąjungos (RSPP) prezidentas Aleksandras Šochinas kreipėsi į ministrą pirmininką Michailą Mišustiną. Prieš antrąjį svarstymą jis pasiūlė koreguoti mokesčių įstatymų projektus, nes verslas mano, kad naujos taisyklės padidintų mokestinę naštą ir pažeistų pažadą iki 2030 m. išlaikyti stabilias apmokestinimo sąlygas.
Žvalgybos tarnyba priminė, kad Rusija jau anksčiau didino pelno, gyventojų pajamų ir pridėtinės vertės mokesčius (PVM).
Pasak tarnybos, RSPP nepritaria planuojamam 30 proc. mokesčiui gavybos įmonių viršpelniui. Skaičiuojama, kad 2027–2029 m. ši priemonė valstybės biudžetą galėtų papildyti maždaug 8,3 mlrd. JAV dolerių. Vietoje jos verslo atstovai siūlo pelno mokesčio tarifą nuo 25 proc. laikinai didinti 0,5–1 procentiniu punktu. Toks sprendimas galėtų užtikrinti nuo 5,9 mlrd. iki daugiau kaip 11,9 mlrd. dolerių biudžeto pajamų.
RSPP taip pat siekia, kad didžiausia federalinė investicijų mokesčio atskaita būtų padidinta nuo 3 proc. iki 10–12 proc. Toks reikalavimas grindžiamas tuo, kad realiosios investicijos į Rusijos ekonomiką pirmąjį 2026 m. pusmetį sumažėjo 4,6 proc.
Oligarchams nerimą kelia pasyviųjų pajamų mokesčiai
Tarnyba pažymėjo, kad Rusijos oligarchams ypač rūpi pasyviųjų pajamų apmokestinimas.
RSPP vertinimu, bendras įmonių pelno ir dividendų apmokestinimas galėtų pasiekti 42 proc. Verslas įspėja, kad tai mažintų Rusijos finansinių priemonių patrauklumą ir didintų kapitalo nutekėjimo riziką.
Verslo atstovai siūlo didesnius mokesčių tarifus taikyti ne ilgiau kaip trejus metus, išsaugoti mokesčių lengvatas bankų indėliams ir ilgalaikėms investicijoms, taip pat indeksuoti apmokestinimo ribas pagal infliaciją.
RSPP nepritaria ir planuojamam 15 proc. mokesčio tarifui investiciniams fondams. Tarnyba nurodė, kad esant 20–30 proc. pelno maržai mokesčiai galėtų sudaryti 50–75 proc. pelno.
Tarp verslo siūlomų alternatyvų – pajamas apmokestinti investuotojų lygmeniu arba nukelti naujų taisyklių įsigaliojimą vėlesniam laikui. Įmonės taip pat siekia mokesčių lengvatų toms bendrovėms, kurios saugo savo turtą nuo dronų atakų. Siūloma atitinkamus objektus atleisti nuo turto mokesčio ir leidžiant apskaičiuoti mokesčius dvigubai įskaityti privalomąsias išlaidas ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugai.
Žvalgybos tarnybos teigimu, RSPP reikalavimai atskleidžia konfliktą tarp valstybės siekio padidinti biudžeto pajamas ir verslo galimybių finansuoti plėtrą.
Tarnyba įspėjo, kad mažėjant investicijoms papildomi mokesčiai gali sulėtinti įmonių modernizavimą ir sumažinti būsimą mokesčių bazę. Be to, nenuspėjamos apmokestinimo taisyklės mažina pasitikėjimą vyriausybe ir skatina įmones atidėti ilgalaikius projektus.
