Irane dingusių dviejų lietuvių istorijoje aiškumo vis dar nedaug. Artimieji sužinojo, kad moterys buvo perkeltos ir laikomos kalėjime, taip pat išgirdo galimas jų sulaikymo priežastis, tačiau vienos iš lietuvių sesuo kol kas nedrįsta jų viešai įvardyti. Daivos Zakažauskaitės sesuo Rūta Korsakienė šiuos kaltinimus vadina absurdiškais, o iranistė dr. Dalia Sabaliauskienė perspėja, kad už kai kuriuos pažeidimus Irane gali būti skiriama net mirties bausmė.
Apie lietuvių padėtį naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjosi Artimųjų Rytų kultūros antropologė, iranistė dr. Dalia Sabaliauskienė ir Daivos sesuo Rūta Korsakienė.
Lietuvės perkeltos į kitą miestą
R. Korsakienė pasakojo, kad jos sesuo į Iraną išvyko kartu su drauge, tačiau vėliau abi dingo ir paaiškėjo, kad jas sulaikė Irano pareigūnai. Šiuo metu moterys yra įkalintos.
Iš pradžių lietuvės buvo laikomos viename name, kuris apibūdintas kaip sulaikymo vieta, į kurią dažnai patenka turistai ar vietos gyventojai. Po kelių dienų jos buvo atskirtos nuo kartu sulaikytos gidės. Gidė buvo išvežta kitur arba paleista, o lietuvės perkeltos į kitą miestą, į areštinę.
Pasak R. Korsakienės, dabartinė jų laikymo vieta nėra oficialiai ir raštu apibrėžta, tačiau praktiškai tai yra kalėjimas.
Iranistė: nesankcionuotų sulaikymo vietų padaugėjo
D. Sabaliauskienės teigimu, pagal turimą informaciją lietuvės galėjo būti nugabentos į vieną iš nesankcionuotų sulaikymo vietų. Tokių vietų, ypač karo metu, nuo vasario mėnesio esą smarkiai padaugėjo. Jos nėra registruotos, o žmones į jas kartais išveža pareigūnai, apsirengę civiliais drabužiais.
Remiantis „Amnesty International“ duomenimis, šiemet tokiomis aplinkybėmis buvo sulaikyta apie 6 tūkst. žmonių. Tarp jų – ne tik turistai, bet ir žmogaus teisių organizacijų atstovai, žurnalistai bei asmenys, dalyvavę protestuose, kurie prasidėjo gruodžio pabaigoje ir tęsėsi sausį bei vasarį.
Ekspertė pabrėžė, kad žinia apie lietuvių sulaikymą, nepaisant aplinkybių, yra geresnė už visišką nežinią. Tokiose vietose laikomi žmonės ne visada tinkamai dokumentuojami, todėl svarbu bent tai, kad žinoma, jog moterys nėra dingusios ir kad apytikslė jų buvimo vieta yra aiški.
Už ką Irane gali būti sulaikytas turistas?
D. Sabaliauskienė teigė negalinti pasakyti, dėl ko konkrečiai buvo sulaikytos lietuvės, nes nežino visų aplinkybių ir joms pateiktų kaltinimų. Tačiau, jos aiškinimu, karo metu Irane itin sustiprėjo saugumo tarnybų veikla.
Ypač atidžiai stebimi įtarimai dėl šnipinėjimo ar veiklos prieš Irano valstybę. Dėl to padaugėjo sulaikymų, o asmenims, įtariamiems veikla prieš Iraną, dažniau vykdomos mirties bausmės. Karo aplinkybėmis nemažai žmonių buvo nuteisti mirties bausme už šnipinėjimą Izraelio valstybei.
Turistams problemų gali kilti ir dėl viešojo elgesio taisyklių. Pavyzdžiui, Irane draudžiama fotografuoti ar filmuoti tam tikrus objektus. Tokie objektai gali būti ne tik atokiose teritorijose, bet ir miesto centre, prie skulptūrų, parke ar šalia iš pirmo žvilgsnio paprasto namo. Nepastebėtos draudžiamos vietos nuotraukos gali būti vertinamos kaip galimo šnipinėjimo įrodymai.
Be specialaus leidimo taip pat draudžiama naudoti dronus. Į teisines problemas gali įstumti ir homoseksualių santykių demonstravimas viešumoje, romantiškas bučinys, nesantuokiniai santykiai ar aprangos taisyklių nesilaikymas, ypač moterims.
Sulaikymo priežastys seseriai atrodo absurdiškos
R. Korsakienė patvirtino, kad galimos sulaikymo priežastys artimiesiems buvo įvardytos. Vis dėlto ji jas pavadino absurdiškomis ir teigė negalinti atsakyti, dėl ko iš tiesų jos sesuo bei jos draugė buvo sulaikytos.
Kelionę į Iraną Daiva nuslėpė
R. Korsakienė pasakojo, kad sesuo apie kelionę jai nepranešė iš anksto. Daiva žinojo, jog artimoji labai nerimaus ir galbūt bandys sutrukdyti išvykti, todėl apie planus nutylėjo. Apie tai, kad sesuo iškeliavo į Iraną, Rūta sužinojo tik po kelionės pradžios.
Moterys susirašinėjo kasdien. Daiva siuntė artimajai vaizdo įrašus, nuotraukas ir pasakojimus apie kelionę, mėgindama parodyti, kad šalis nėra tokia pavojinga, kaip daugelis įsivaizduoja.
Ekspertė ragina į Iraną nevykti
D. Sabaliauskienė teigė, kad prasidėjus JAV ir Izraelio karui saugumo padėtis keliautojams pasikeitė iš esmės. Jos vertinimu, šiuo metu į Iraną vykti nerekomenduojama.
Nors socialiniuose tinkluose ir „YouTube“ galima pamatyti turinio kūrėjų, keliaujančių po Iraną ir bandančių paneigti apie šalį paplitusius stereotipus, tai esą gali būti tik sėkmingai pasibaigę atvejai. Dalis žmonių šalyje įstringa ir nebegrįžta.
Kaip pavyzdį iranistė pateikė australę mokslininkę ir akademikę, kuri buvo suimta atliekant tyrimus. Ji apkaltinta grėsme saugumui, įkalinta ir nuteista dešimčiai metų. Ištrūkti jai pavyko padedant Australijos ambasadai, tačiau, kaip teigė ekspertė, Australija mainais į vieną moterį iškeitė šešis įkalintuosius.
Pokalbis su gide truko beveik dvi valandas
Kartu su lietuvėmis sulaikyta gidė po trijų dienų buvo atskirta. Ji esą buvo išvežta į kitą vietą arba žodžiu informuota, kad yra paleista. Tuo metu Daiva su drauge išgabentos į kitą miestą, kur laikomos iki šiol.
R. Korsakienė teigė bandžiusi iš gidės išsiaiškinti daugiau, nes jos artimiesiems išsiųstas pranešimas atrodė tarsi nukopijuotas ir visiems išsiųstas vienodas. Paskutinį kartą su ja moteris kalbėjosi sekmadienį. Pokalbis truko beveik dvi valandas ir buvo rišlesnis, tačiau gidė iki pat pabaigos tvirtino nieko nežinanti.
Pasak R. Korsakienės, gidė save vaizdavo auka: aiškino, kad taip pat buvo sulaikyta, turėjo būti kalėjime, nėra dėl to kalta ir jaučia spaudimą, nes aplinkiniai ją kaltina. Vertingos informacijos, kurios būtų padėjusi išsiaiškinti lietuvių situaciją, ji nepateikė.
R. Korsakienė taip pat atkreipė dėmesį, kad gidės atsiųstame tekste buvo painiojami net giminystės ryšiai. Pavyzdžiui, ji rašė esanti su „tavo mama“, nors iš tikrųjų kalbėjo apie Rūtos seserį, ne jos motiną.
