Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį paskelbs sprendimą byloje dėl Modesto Gelbūdos atleidimo iš Seimo kanclerio pareigų.
Į KT kreipėsi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), nagrinėjantis, ar Seimo sprendimas atleisti kanclerį buvo teisėtas.
LVAT prašo išaiškinti, ar 2024 metų kovo 21 dieną priimtas Seimo nutarimas, kuriuo M. Gelbūda iš pareigų atleistas nesibaigus jo kadencijai, neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principams.
Teismo vertinimu, kyla klausimų dėl paties sprendimo priėmimo procedūros. Seimo posėdyje buvo pateikti nauji nepasitikėjimo kancleriu argumentai, nors jie nebuvo nurodyti pradiniame pareiškime, o M. Gelbūdai pasiruošti posėdžiui ir pateikti paaiškinimus buvo skirta per mažai laiko.
Bylos duomenimis, apie tai, kad kovo 21 dieną bus svarstomas nepasitikėjimo juo klausimas, M. Gelbūda informuotas kovo 19-ąją.
LVAT pabrėžia, kad nepasitikėjimo pareiškimo tvarka turi užtikrinti tinkamą teisinį procesą. Pareigūnui turi būti suteikta reali galimybė pateikti Seimui paaiškinimus ir atsakyti į argumentus, kuriais grindžiamas nepasitikėjimas.
Teismo teigimu, pakankamas laikas pasirengti gynybai svarbus ir dėl galimybės pasinaudoti profesionalia teisine pagalba bei gauti konsultaciją.
M. Gelbūda Seimo kancleriu penkerių metų kadencijai paskirtas 2021 metų balandžio 27 dieną priimtu Seimo nutarimu.
2024 metų kovo 20 dieną tuometinė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, gavusi 74 Seimo narių pareiškimą, pasiūlė parlamentui kanclerį atleisti dėl nepasitikėjimo.
Parlamentarai M. Gelbūdai priekaištavo dėl nesutvarkytų Seimo prieigų, Nepriklausomybės aikštės ir fontano, valstybės tarnybos reformos įgyvendinimo, taip pat dėl neužtikrintos nepertraukiamos Seimo kavinės ir medicinos punkto veiklos bei kitų stringančių darbų.
Atleidimo klausimas buvo sprendžiamas slaptu balsavimu. Už M. Gelbūdos atleidimą balsavo 95 parlamentarai, 13 buvo prieš.
