Lietuvos krašto apsaugos ministerija derasi dėl amerikiečių dirbtinio intelekto sistemos „Palantir“ įsigijimo. Šis sprendimas valstybei gali atsieiti šimtus milijonų eurų.
„Palantir“ gali apdoroti didelius kiekius skirtingų duomenų, padėti nustatyti pasirinktą taikinį ir, prireikus, prisidėti prie jo likvidavimo.
Nors sistema vertinama kaip pažangi, Europoje kyla abejonių dėl jos patikimumo ir galimos priklausomybės nuo Jungtinių Valstijų. Vokietija jau paskelbė, kad savo kariuomenėje šios technologijos nenaudos, nes, jos vertinimu, Bundesveras tokiu atveju taptų pernelyg priklausomas nuo amerikiečių.
Lietuvos krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pripažįsta negalintis visiškai užtikrinti sistemos patikimumo, tačiau mano, kad kariams tai vis tiek būtų geriausias pasirinkimas. Jei pirkimas būtų patvirtintas, Lietuvai reikėtų skirti bent kelis šimtus milijonų eurų.
Lietuvos kariai pastaraisiais metais nuolat mokosi naudotis nauja modernia įranga. Tarp tokių pavyzdžių – vokiški tankai „Leopard“, kuriuos Lietuva įsigyja.
Vis dėlto šiuolaikinį karą lemia ne vien artilerija, tankai ar dronai. Vis didesnę reikšmę įgyja dirbtinis intelektas, todėl Lietuvos kariams gali tekti dirbti ir su specializuota programine įranga, konkrečiai – sistema „Palantir“.
Nuogąstaujama dėl prieigos prie jautrių duomenų
Panašias sistemas kuria ir Europos valstybės, tarp jų Jungtinė Karalystė bei Vokietija. Nors europietiški sprendimai tobulinami, kol kas jie amerikiečių „Palantir“ neprilygsta.
Tačiau europiečiams nerimą kelia ne tik technologinės sistemos galimybės. Įdiegus amerikiečių sukurtą programą, kyla klausimų, kas kontroliuotų duomenis, jų analizę ir pačios sistemos veikimą. Baiminamasi, kad jautri informacija bei sprendimų priėmimo procesai galėtų tapti priklausomi nuo Vašingtono. Apie tokią riziką yra kalbėję ir Vokietijos vadovai.
Buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pabrėžė, kad priklausomybė nuo vienos valstybės technologijų reikštų riziką, ypač todėl, kad būtų kalbama apie itin jautrius ir svarbius duomenis. Jo vertinimu, tai galėtų sukurti savotišką duomenų valdymo monopoliją.
Net ministras negali pažadėti visiško saugumo
Technologijų tiekėjų įtaką kariniams veiksmams neseniai išryškino Ukrainos pavyzdys. Elono Musko valdomos bendrovės „SpaceX“ palydovinio ryšio sistema „Starlink“ ir karinė technologija „Starshield“ daro reikšmingą poveikį Ukrainos gynybos galimybėms. Apribojus jų veikimą, pasikeistų Ukrainos kariuomenės galimybės tiek pulti, tiek gintis.
L. Kasčiūnas taip pat priminė atvejį, kai ukrainiečiams perduotos HIMARS sistemos buvo nuotoliniu būdu atjungtos. Anot jo, tokia situacija parodo riziką, kurią būtina įvertinti.
R. Kaunas negali visiškai garantuoti, kad „Palantir“ bus patikima ir saugi. Ministras nurodė, kad nėra šios sistemos kūrėjas, todėl negali patvirtinti, jog ji nesukels papildomų iššūkių, nors, jo teigimu, iššūkių gali kelti bet kuri pasaulyje egzistuojanti technologija.
„Palantir“ kūrėjai pripažįsta, kad šiame sektoriuje europiečiai atsilieka. Tuo metu technologijos sparčiai vystosi, o ateityje dirbtinis intelektas gali vis labiau veikti karinių sprendimų priėmimą, įskaitant sprendimus dėl raketų panaudojimo.
Jeigu Lietuva nuspręs įsigyti sistemą, reikės numatyti ir finansavimą. TV3 žiniomis, pirmieji septyneri naudojimosi ja metai kainuotų beveik 200 mln. eurų, tačiau galutinė suma gali būti didesnė. Kiek paslauga kainuotų vėlesniu laikotarpiu, kol kas nėra aišku.
R. Kaunas teigė, kad dėl nežinomos galutinės kainos gali prireikti tam tikro planų peržiūrėjimo.
„Palantir“ produktus jau naudoja kai kurios Lietuvos institucijos – nuo Statistikos departamento iki kriminalinės policijos ir karinės žvalgybos. Lietuvoje veikianti bendrovės atstovybė taip pat išsiskyrė darbuotojų atlyginimais: 2026 m. rugsėjį joje mokėtas didžiausias vidutinis atlyginimas šalyje – 74 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.
