Keičiantis daugiabučių modernizavimo finansavimo tvarkai, didžiausia valstybės parama bus skiriama socialiai pažeidžiamiems namų ūkiams. Tikimasi, kad naujas modelis leis renovacijoje dalyvauti ir tiems gyventojams, kuriems dėl ribotų pajamų bei turto iki šiol nepakako įprastų paramos priemonių.
Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) direktoriaus pavaduotoja programų vystymui Jūratė Lepardinienė teigia, kad papildoma pagalba bus nukreipta į namų ūkius, kuriems didėjančios energijos išlaidos būtų sunkiausiai pakeliamos. Taip pat siekiama padėti gyventojams pasirengti būsimiems energetikos pokyčiams ir mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro.
Paramos dydį lems daugiabučio šildymo būdas
Pažeidžiamiems namų ūkiams, gyvenantiems iškastiniu kuru šildomuose daugiabučiuose, valstybė kompensuos 80 proc. energinį efektyvumą didinančių priemonių išlaidų. Jei pastatas bus šildomas neiškastiniu kuru, kompensacija sieks 50 proc.
Abiem atvejais visa apimtimi – 100 proc. – bus finansuojamos projekto rengimo, administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidos.
Pažeidžiamų namų ūkių statusas bus tikrinamas automatiškai
Teisė į didesnę paramą bus nustatoma pagal valstybės institucijų turimus duomenis. Todėl gyventojams nereikės patiems rinkti pažymų ar papildomai įrodinėti, kad priklauso pažeidžiamų namų ūkių grupei.
Dar prieš teikiant paraišką bus galima pasitikrinti, ar taikoma didesnė parama. Šiuo klausimu gyventojai galės kreiptis į APVA konsultacijų centrus, veikiančius visuose 10 Lietuvos regionų. Specialistai padės įvertinti daugiabučio atnaujinimo naudą ir atsakyti į kylančius klausimus.
Kitiems savininkams paramą nulems savivaldybė
Gyventojams, kurie nebus priskirti pažeidžiamiems namų ūkiams, valstybės paramos dydis priklausys nuo naujo Savivaldybių paramos renovacijai indekso (SPRI). Jis apskaičiuojamas vertinant gyventojų pajamas, nedarbo lygį, savivaldybės fiskalinį pajėgumą, būsto šildymo kompensacijų gavėjų dalį ir skurdo riziką.
Pagal šiuos kriterijus savivaldybės suskirstytos į tris grupes. Joms numatyta atitinkamai 15, 20 arba 25 proc. bazinė valstybės parama.
Dar 5 procentiniai punktai bus skiriami už kiekvieną projekte pasirinktą papildomai skatinamų priemonių grupę. Tai gali būti šilumos punkto, vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų atnaujinimas, savivaldybės architektūros kokybės gaires atitinkantys sprendiniai arba skydinės modernizacijos technologijų taikymas. Tokiu būdu bendra valstybės paramos dalis galės pasiekti 40 proc.
Nors viename daugiabutyje skirtingiems butų savininkams gali būti taikomos nevienodos paramos sąlygos, modernizacijos projektas ir toliau bus bendras visam pastatui. Sprendimą dėl renovacijos priims butų ir kitų patalpų savininkai, o paraišką APVA pateiks daugiabučio projekto administratorius.
Valstybės parama sumažins grąžintinos paskolos sumą
Renovacijos darbai ir toliau bus finansuojami lengvatinėmis paskolomis, kurių grąžinimo laikotarpis galės trukti iki 20 metų. Įgyvendinus projektą, išmokėta valstybės parama sumažins paskolos likutį, todėl gyventojams reikės grąžinti tik nekompensuotą dalį.
Pirmuosius penkerius metus paskoloms bus taikomos 3 proc. metinės palūkanos, o skirtumą iki rinkos kainos padengs valstybė. Nuo šeštųjų metų bus taikoma kintama palūkanų norma, kurią sudarys 3 proc. ir 6 mėnesių EURIBOR.
Orientacinis pavyzdys rodo, kad 50 kv. m butui tenkant išlaidų tinkamoms energinį efektyvumą didinančioms priemonėms siekiant apie 7,2 tūkst. eurų, iškastiniu kuru šildomame daugiabutyje, pritaikius 80 proc. paramą, gyventojui liktų padengti apie 1,4 tūkst. eurų. Neiškastiniu kuru šildomame name, kuriame parama sudarytų 50 proc., gyventojo dalis būtų apie 3,6 tūkst. eurų.
Tiksli suma priklausys nuo buto ploto, pasirinktų modernizacijos priemonių ir tinkamų finansuoti išlaidų.
Numatoma atnaujinti apie 640 daugiabučių
Artimiausiu metu planuojamame skelbti kvietime numatyta finansuoti apie 640 daugiabučių kompleksinės modernizacijos projektų. Jie apims daugiau kaip 21 tūkst. namų ūkių, iš kurių beveik 8 tūkst. bus priskiriami pažeidžiamiems namų ūkiams.
Visi atnaujinami pastatai turės pasiekti ne žemesnę kaip B energinio naudingumo klasę. Be to, jų šilumos energijos sąnaudos turės sumažėti bent 40 proc.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
