Televizijos ekrane matomas žinomų žmonių gyvenimas neretai atrodo nepriekaištingas, tačiau už viešo įvaizdžio gali slėptis skaudūs išgyvenimai, krizės ir ilgai trunkančios pamokos. Atvirame pokalbyje su finansų ir draudimo eksperte Roberta Kazilioniene Gerda Žemaitė pasakojo apie neišsipildžiusias svajones, pogimdyvinę melancholiją, dvi nutrūkusias santuokas, viešų skyrybų skausmą ir po jų užgriuvusią finansinę atsakomybę.
Bilietai į Floridą liko rankose
Dar būdama septynerių Gerda su seserimi įsivaizduodavo savo ateitį. Ji svajojo ne vien apie šeimą – save matė kaip laidų vedėją, aktorę ar dainininkę. Vienu metu ši svajonė buvo beveik pasiekiama: jauna moteris gavo penkerių metų darbo kontraktą kruiziniame laive, užėmė aukštas pareigas ir jau turėjo bilietus į Floridą.
Vis dėlto likus nedaug laiko iki skrydžio Gerda sužinojo besilaukianti. Ji teigė, kad tuo metu netrūko ašarų ir įvairių minčių, tačiau galiausiai pasirinko nėštumą – šiandien ji džiaugiasi turinti sūnų Marką.
Gerda pripažino, kad į pirmąją santuoką žengė „iš reikalo“ ir tuo metu nebuvo pasiruošusi nei žmonos, nei motinos vaidmeniui. Po Cezario pjūvio ligoninėje ji praleido maždaug savaitę ar 10 dienų. Šis laikotarpis tapo sunkiu emociniu išbandymu ir peraugo į pogimdyvinę melancholiją.
Moteris pasakojo, kad žiūrėdama pro ligoninės langą jautėsi taip, tarsi jos gyvenimas būtų pasibaigęs. Ji baiminosi, kad grįžusi namo visą laiką turės būti šalia kūdikio ir nebegalės nei nueiti į dušą, nei susitikti su draugėmis. Tuo metu nė vienas jos draugas dar neturėjo vaikų ir nebuvo susituokęs.
Nuo dar gilesnės depresijos Gerdą saugojo tėvai ir vyras. Pirmąjį pusmetį jie gyveno pas Gerdos tėvus, kurie padėjo prižiūrėti neramų kūdikį, skatino moterį užbaigti išlyginamąsias studijas ir neprarasti ryšio su draugėmis.
Karjera šeimą nustūmė į antrą planą
Kalbėdama apie dviejų santuokų žlugimą Gerda neslėpė, kad savęs nelaiko idealia žmona. Ji mano, jog viena pagrindinių klaidų buvo netinkamai sudėlioti prioritetai.
Darbas, karjera ir pinigai jai ilgą laiką buvo svarbiausi, o šeima likdavo antrame plane. Gerda pripažino artimiesiems skyrusi per mažai dėmesio, o tai, jos manymu, ilgainiui lemia santykių atšalimą ir žmonių tolėjimą.
Vis dėlto moteris nesigaili nė vieno savo gyvenimo etapo. Jos įsitikinimu, santykių griūtys, žmonių praradimai ir naujos pažintys žmogų augina, o gyvenimo pamokos kartojasi tol, kol pagaliau būna išmoktos.
Viešos skyrybos pareikalavo daug drąsos
Ypač sunkus Gerdai buvo viešas skyrybų paskelbimas. Ji pasakojo įrašą rašiusi verkdama, o spaudžiant mygtuką jai net pradėjo drebėti rankos. Moteris suprato, kad tą akimirką apie jos asmeninį gyvenimą sužinos visa Lietuva ir prasidės viešos kalbos.
Skyrybų paskelbimo dieną Gerda sąmoningai neėmė telefono į rankas. Ji norėjo pasislėpti, nes išgyveno didžiulį skausmą, o aplinkiniai laukė jos reakcijos. Pasak jos, žmonėms dažnai įdomiau stebėti kito nesėkmes ar kančią nei džiaugtis svetima laime. Skyrybų temoje jie ieško kaltininko ir svarsto, ar kuris nors iš poros jau susirado kitą žmogų.
Gerda mano, kad žinomam žmogui būtų geriau apie skyrybas prabilti tik tuomet, kai žaizdos jau sugijusios, nes tyliai pasitraukti iš viešumos tokioje situacijoje yra daug lengviau.
Psichoterapija padėjo suprasti savivertę
Po skyrybų jausdamasi visiškai palūžusi, Gerda dvejus su puse metų lankė psichoterapiją ir dalyvavo trijuose hipnoterapijos seansuose. Terapija jai padėjo atskirti pasitikėjimą savimi nuo vidinės savivertės.
Gerda teigė anksčiau manžiusi, kad šie dalykai yra tas pats, tačiau vėliau suprato, jog žmogus gali savimi pasitikėti ir kartu turėti labai žemą savivertę. Tai, jos aiškinimu, pasireiškia leidimu su savimi elgtis netinkamai, nesugebėjimu nustatyti ribų, toleruojama nepagarba ir nuolatiniu bandymu būti patogiam kitiems.
Analizuodama vaikystėje susiformavusius elgesio modelius, Gerda pradėjo juos keisti. Vienais svarbiausių savo pasiekimų ji laiko gebėjimą pasakyti „ne“ ir impulsyvumo kontrolę.
Po skyrybų liko santaupų tik vienam mėnesiui
Santuokoje Gerda ir jos vyras finansus tvarkė atskirai, tačiau pati moteris neturėjo sukaupusi pakankamos finansinės atsargos. Nors šeimai rekomenduojama turėti mažiausiai šešių mėnesių santaupų rezervą, jos pinigų būtų užtekę vos vienam mėnesiui.
Gerda pasakojo, kad santuokoje neplanuoji dienos, kai teks pasukti skirtingais keliais, todėl tuo metu jautėsi itin nesaugiai. Ant jos pečių atsidūrė namų išlaikymas, būsto paskolos mokėjimas ir vaiko privačios mokyklos išlaidos. Moteris suprato turėsianti dirbti dar daugiau nei anksčiau.
Ši situacija paskatino ją kreiptis į finansų ekspertę Robertą Kazilionienę ir pradėti ilgalaikį taupymo bei investavimo planą. Gerda pabrėžė, kad finansiniu saugumu verta pradėti rūpintis kuo anksčiau – nuo pirmojo atlyginimo arba 20–23 metų. Krizės metu sukauptas rezervas gali apsaugoti nuo dar didesnio streso.
Šalia Mariaus ji atrado ramybę
Dabar Gerda sako jaučianti tikrą ramybę ir saugumą šalia rūpestingo partnerio Mariaus. Jo meilę ji vertina ne pagal žodžius, o pagal konkrečius darbus: vyras prireikus atvyksta padėti per 10 minučių, rūpinasi buitimi, automobiliu ir namais.
Gerdai toks dėmesys sukėlė norą atsilyginti. Nors anksčiau ji nemėgo gaminti, dabar po sunkios dienos kartais net keturias valandas ruošia Mariui jautienos troškinį, nes nori jį pamaitinti ir nustebinti.
Svarbiausia žinomos moters žinutė kitoms – nepamiršti meilės sau ir vidinės savivertės. Gerda mano, kad pirmiausia reikia išmokti mylėti save, nes kiekvienas žmogus pats priklauso sau ir yra savo gyvenimo kūrėjas. Norint kitokio rytojaus, jį reikia kurti šiandien, nelaukiant, kol tai už žmogų padarys kiti.
