Antradienį Izraelyje vyksta įtempti parlamento rinkimai, galintys užbaigti ministro pirmininko Benjamino Netanyahu politinę erą ir tapti svarbiu lūžiu giliai susiskaldžiusiai bei tarptautiniu mastu izoliuotai šaliai.
Rinkėjai renka 26-ąjį Knesetą, kurį sudarys 120 parlamentarų. Balsavimo teisę turi apie 7,3 mln. žmonių.
Tai pirmieji rinkimai po 2023 metų spalio 7 dieną įvykdytų išpuolių, paskatinusių Gazos Ruože prasidėjusį karą. B. Netanyahu šįkart meta iššūkį pagrindinis jo varžovas, buvęs Izraelio kariuomenės Generalinio štabo viršininkas Gadi Eisenkotas.
Praėjus daugiau nei trejiems metams nuo „Hamas“ surengtų žudynių, ilgiausiai Izraelio istorijoje ministro pirmininko pareigas einantis B. Netanyahu neprisiima asmeninės atsakomybės už tai, kad nepavyko užkirsti kelio „Hamas“ vadovaujamų pajėgų išpuoliams.
Premjeras vadovauja dešiniųjų ir religinių partijų aljansui. Jį sudaro B. Netanyahu vadovaujamas „Likud“, ultraortodoksų partijos ir kraštutinės dešinės politinės jėgos.
Tuo metu G. Eisenkotas mėgina šį bloką išstumti iš valdžios. Jis telkia skirtingų politinių pažiūrų jėgas aplink savo centristinę partiją „Yashar“.
Nors pastaruoju metu „Yashar“ apklausose lenkė „Likud“, rinkimuose prognozuojama atkakli kova. Jei nė vienai stovyklai nepavyks surinkti daugumai būtino 61 mandato, sprendžiamą įtaką gali įgyti mažesnės partijos. Vienas iš galimų variantų – opozicijos mažumos vyriausybė, kurią remtų arabų partijos.
Visoje šalyje įrengta maždaug 12 tūkst. rinkimų apylinkių. Dauguma jų duris atveria 7 valandą ryto, arba 5 valandą Grinvičo laiku. Pirmųjų rinkimų rezultatų prognozės laukiamos 22 valandą, pasibaigus balsavimui.
Rinkimuose dalyvauja 37 kandidatų sąrašai, tačiau, kaip prognozuojama, tik maždaug trečdalis jų peržengs 3,25 proc. rinkimų slenkstį ir gaus vietų parlamente.
