Pasaulį pasiekė žinia, kad popiežiui Leonui XIV diagnozuotas plaučių vėžys. Ši liga klastinga tuo, kad pradinėse stadijose gali nesukelti jokių aiškių požymių. Nors dažnai ji siejama su rūkymu, plaučių vėžys gali išsivystyti ir niekada nerūkiusiems žmonėms.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Nacionalinio vėžio centro medikai pabrėžia, kad ligą nustačius anksti pacientams gali būti prieinami įvairesni gydymo būdai. Vis dėlto pirmuosius organizmo siunčiamus signalus ne visuomet paprasta pastebėti.
Anksčiau naujienų portalas tv3.lt skelbė, kad popiežiui Leonui XIV per maždaug pusantros valandos trukusią operaciją pašalinta dalis dešiniojo plaučio. Vėliau pranešta, jog nustatyta plaučių vėžio forma – adenokarcinoma.
Į kokius požymius verta atkreipti dėmesį?
Ši liga nebūtinai prasideda intensyviu kosuliu ar dusuliu. Kai kuriais atvejais žmogus ilgą laiką nejaučia jokių sveikatos sutrikimų, todėl vėžys aptinkamas jau pažengęs. Gydytojai pataria neatmesti ilgai trunkančių arba pasikeitusių simptomų.
Nacionalinio vėžio centro Chemoterapijos skyriaus vedėja, pulmonologė Vaida Gedvilaitė, ragina atkreipti dėmesį į užsitęsusį ar pakitusį kosulį, dusulį, kraujo atkosėjimą ir nepaaiškinamą svorio mažėjimą.
Pasak gydytojos, plaučių adenokarcinoma ne visada apie save praneša aiškiai. Žmogus gali ilgai jaustis gerai, o simptomai pasirodyti tik ligai progresavus. Todėl svarbu stebėti savijautą ir neatidėlioti konsultacijos, jei kosulys užsitęsia ar pasikeičia, atsiranda dusulys, kraujo atkosėjimas arba svoris krinta be aiškios priežasties.
Tokie požymiai savaime nereiškia, kad žmogus serga onkologine liga – juos gali sukelti ir kitos sveikatos problemos. Tačiau negalavimams užsitęsus, kartojantis ar stiprėjant, reikėtų kreiptis į gydytoją ir išsiaiškinti jų priežastį.
Diagnozė gali būti nustatyta ir nerūkiusiems
Rūkymas laikomas vienu pagrindinių plaučių vėžio rizikos veiksnių, tačiau tai nėra vienintelė galima ligos priežastis.
Riziką taip pat gali didinti pasyvus rūkymas, radono poveikis ir tam tikros kenksmingos medžiagos, su kuriomis susiduriama darbe.
Tad niekada nerūkęs žmogus nėra visiškai apsaugotas nuo plaučių vėžio. Ši liga nėra būdinga tik rūkantiems.
Plaučių adenokarcinoma yra viena iš plaučių vėžio rūšių. Ji priskiriama nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžiui ir gali būti nustatoma tiek rūkantiems, tiek niekada nerūkusiems žmonėms.
Kada taikomas chirurginis gydymas?
Gydymo pasirinkimą lemia ligos stadija, naviko savybės ir bendra paciento sveikatos būklė. Operacija gali būti vienas svarbiausių gydymo metodų, tačiau ji tinkama ne kiekvienu atveju.
Nacionalinio vėžio centro krūtinės chirurgas Sigitas Zaremba nurodo, kad operuoti galima tuomet, kai vėžys nėra išplitęs ir nėra kitų priežasčių, dėl kurių chirurginis gydymas būtų netinkamas.
Neišplitusio plaučių vėžio atveju, nesant kontraindikacijų operacijai, chirurginis gydymas gali būti vienas geriausių būdų siekti išgydyti ligą. Vis dėlto kiekvienas atvejis vertinamas individualiai: prieš priimant sprendimą būtina tiksliai nustatyti stadiją ir pasirinkti tinkamiausią operacijos apimtį.
Operuojant gali būti pašalinama plaučio dalis, viena skiltis ar visas plautis, taip pat regioniniai limfmazgiai.
Priklausomai nuo situacijos, po operacijos gali būti skiriamas papildomas sisteminis gydymas ir (arba) spindulinė terapija. Kai liga išplitusi arba operacija negalima, gydytojai svarsto kitus gydymo metodus.
S. Zaremba pabrėžia, kad sprendžiant dėl gydymo svarbu įvertinti ne tik naviko dydį. Taip pat būtina nustatyti, ar liga išplitusi, išanalizuoti biologinius naviko požymius ir įvertinti paciento sveikatos būklę. Šių duomenų visuma padeda parinkti tinkamiausią gydymo strategiją.
Simptomų laukti nereikėtų
Užsitęsęs kosulys, dusulys ar kiti neįprasti negalavimai turėtų paskatinti pasitikrinti sveikatą, tačiau ankstyvas plaučių vėžys gali nesukelti jokių simptomų. Todėl svarbu ne tik stebėti savijautą, bet ir išnaudoti galimybes ligą nustatyti kuo anksčiau.
V. Gedvilaitė ragina nedelsti, jei pasikeičia kvėpavimas, jaučiamas neįprastas nuovargis ar atsiranda kitų nerimą keliančių požymių. Ji pabrėžia, kad ignoruojant kūno siunčiamus signalus ir laukiant, kol jie praeis savaime, galima prarasti laiko. Laiku kreipusis į medikus, liga gali būti nustatyta anksčiau, o gydymo galimybių – daugiau.
Gydytoja taip pat pabrėžia ankstyvosios plaučių vėžio patikros reikšmę. Liga gali vystytis net tada, kai žmogus jaučiasi sveikas, todėl patikra leidžia ją aptikti ankstyvuoju laikotarpiu. Anksti nustatytas plaučių vėžys gali būti išgydomas, tad sveikata svarbu rūpintis nelaukiant simptomų.
Popiežiaus Leono XIV diagnozė dar kartą atkreipė dėmesį į ligą, apie kurią svarbu kalbėti ne tik atsiradus negalavimams. Pastebėjus ilgai trunkančius ar pasikeitusius simptomus, jų nereikėtų ignoruoti, o dėl individualios rizikos ir galimybės pasitikrinti verta pasitarti su gydytoju.
