Vyriausybei planuojant 3,8 proc. valstybės biudžeto deficitą, prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis kritikavo brangiai kainuojantį viešojo sektoriaus administravimą ir pabrėžė verslo indėlį į biudžetą.
Laidoje jis buvo paklaustas, ar ryžtųsi savo prekybos tinklui vadovauti pasamdyti finansų ministrą ir premjerą.
D. Dundulis teigė, kad ramiai nesijaustų pasamdęs bet kurį vadovą, todėl nenorėtų įžeisti nei dabartinio finansų ministro, nei premjero. Jo vertinimu, šimtas dienų valstybės mastu yra labai trumpas laikotarpis, o galutiniai rezultatai turėtų būti vertinami kadencijai artėjant į pabaigą.
Verslininkas sakė norintis tuomet politikų klausti, kokius konkrečius darbus jie atliko ir kuo jų veikla pagerino visuomenės padėtį. Jo nuomone, jei pensijos padidėja, papildomą įvertinimą turėtų gauti ne vien valdžia, bet ir verslas, kuris į biudžetą surinko daugiau lėšų. Kai pinigų surenkama daugiau, juos esą lengviau paskirstyti.
D. Dundulis pabrėžė, kad svarbiausia yra ne didžiausias mokesčio procentas, o didžiausia į biudžetą sumokama suma. Kaip pavyzdį jis nurodė dyzelino akcizą: jo teigimu, dabartinis akcizo dydis neužtikrina didžiausių įplaukų, todėl šioje srityje valdžia pralaimėjo.
Paklaustas, kokį balą iš dešimties skirtų dabartinei valdžiai už finansų valdymą, D. Dundulis atsakė, kad jokio balo rašyti negalėtų. Pasak jo, politikai dar nebaigė viso kurso, nes nė vienas nesugebėjo pilnai išdirbti metų.
Kalbėdamas apie siūlymą mažinti viešojo sektoriaus funkcijų ir darbuotojų skaičių, verslininkas teigė negalintis vienareikšmiškai pasakyti, kad biudžete skiriamos sumos yra neteisingos. Jis pabrėžė, kad tai turėtų būti bendrų diskusijų ir ne vieno žmogaus sprendimo klausimas.
Vis dėlto, D. Dundulio manymu, pagrindinė problema yra ne tai, kiek lėšų skiriama institucijoms, o kaip jos vėliau panaudojamos. Jis teigė, kad apie pinigų išleidimą ir galimą švaistymą beveik nediskutuojama, nes kiekviena institucija nori gauti kuo daugiau lėšų. Jo teigimu, biudžeto pinigai leidžiami ir vakarėliams bei kelionėms.
Verslininkas taip pat atkreipė dėmesį į pensijų didinimą. Jo teigimu, vidutiniškai pensijos bus pakeltos 76 eurais, tačiau bendrą tam skirtą sumą padalijus iš pensininkų skaičiaus išeitų daugiau nei 100 eurų vienam žmogui. Todėl jis klausė, kur pranyksta likę daugiau nei 20 eurų.
D. Dundulis nesiginčijo, kad pensijas didinti būtina, tačiau pabrėžė, jog pakeliui skirti pinigai neturėtų dingti.
Jo vertinimu, išpūstą valstybės administravimo aparatą reikia nuosekliai mažinti ir efektyvinti. D. Dundulis taip pat kritikavo kalbas, kad kai kurie ministerijų darbuotojai neina į darbą ar nežino, ką daro, ir ragino tokią situaciją sustabdyti.
Jis teigė, kad pasikeitus partijai valdžioje viena komanda susirenka savo žmones, o šie darbuotojai lieka, vėliau tą patį daro kita laimėjusi partija.
D. Dundulio manymu, reikėtų kalbėti ne tik apie tai, kiek pinigų skiriama atskiriems skyriams, bet pirmiausia apie jų panaudojimą. Jis pripažino, kad Valstybės kontrolė rengia ataskaitas ir auditus, tačiau teigė, jog ši institucija apie problemas kalba pernelyg tyliai, kad jos balsas būtų išgirstas.
