Šiąnakt laikrodžiai buvo pasukti viena valanda atgal – taip Lietuva perėjo prie žiemos laiko. Nors atsirado galimybė miegoti ilgiau, miego specialistų tyrimai rodo, kad toks pokytis žmogaus miego ritmą gali išbalansuoti bent savaitei. Prie permainų tenka prisitaikyti ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams.
Laiko kaitos neišvengia ir laikrodžiai. Laikrodininkai juokauja, kad priverstinis mechanizmų sukinėjimas jiems taip pat nėra naudingas. Tarp tokių laikrodžių – Vilniaus Katedros varpinėje esantis pirmasis viešas sostinės laikrodis, neseniai pažymėjęs 354-ąjį gimtadienį.
Spalio 12-ąją savo sukaktį minėjęs Katedros varpinės laikrodis netrukus taip pat pasitiks žiemos laiką. Jei jo rodmenys būtų persukami kiekvienais metais, šį rudenį tai būtų atlikta jau 354-ą kartą.
Iš apačios mechanizmas atrodo nedidelis, tačiau 45 metrų aukštyje esantis laikrodis iš tiesų yra įspūdingo dydžio. Jame nėra nei sekundžių, nei minučių rodyklių – laiką rodo viena rodyklė, o apie valandas kas ketvirtį praneša du dideli varpai.
Šiandien laikrodis veikia automatiškai. Anksčiau jo priežiūra priklausė Sprangauskų šeimos laikrodininkams. Paskutinis iš jų, Romualdas Sprangauskas, tris dešimtmečius negalėjo išvykti nei atostogų, nei toliau nuo Vilniaus, nes įrenginį reikėjo reguliariai prisukti.
Pasak R. Sprangausko, laikrodį tekdavo prižiūrėti kas dvi paras, kad jis nesustotų – reikėdavo pakelti jo svarsčius.
Persukamas ne tik laikrodis: pokytį pajunta ir žmogaus organizmas
Laikrodininkas pasakoja, kad sutrikdyti šio mechanizmo darbą niekada nebuvo paprasta. Norint jį prižiūrėti, reikėdavo užlipti aukštyn ir pakelti skirtingo svorio svarsčius. Vienas svėrė 120 kilogramų, o dar du, valdantys varpus, – po 90 kilogramų. Visi trys turėdavo būti pakelti.
Specialistas pabrėžia, kad priverstinis laiko keitimas laikrodžiams visais laikais buvo žalingas. Tačiau laikrodžių persukimas veikia ir žmogaus savijautą.
Naktį iš šeštadienio į sekmadienį laiką atsukus viena valanda, išsiderina vidinis žmogaus laikrodis. Kai kuriems žmonėms atsigauti prireikia mažiausiai dviejų savaičių. Organizme tuo metu sutrinka biocheminių ir fiziologinių procesų darna, o tai gali didinti sveikatos sutrikimų riziką ir ypač pabloginti miego kokybę.
Miego neuromokslininkė dr. Laura Bojarskaitė aiškina, kad smegenų laikrodis koordinuoja visus organizmo procesus: padeda laiku išskirti medžiagas, kurios pažadina, ir tas, kurios paruošia miegui. Pasak jos, organizmui reikia laiko, kad vidinis laikrodis prisitaikytų prie persukto laiko ir pagal jį sureguliuotų visą kūno veiklą.
