Sveikatos apsaugos ministras L. Kukuraitis kritikuoja viešai dar nepaskelbtą naują slaugos ir globos modelį. Pasak jo, modelio derinimo procedūros dar nepradėtos, todėl teiginiai, kad žmonės ateityje negaus paslaugų arba už jas mokės daugiau, yra nepagrįsti.
Ministras teigė, kad kuriamas modelis kas savaitę ir dar dažniau aptariamas su skirtingais partneriais. Susitikimuose siekiama iš įvairių perspektyvų įvertinti būsimos sistemos pranašumus ir galimas grėsmes. L. Kukuraitis pabrėžė, kad modelis turi būti kuo geriau parengtas kartu su praktikais, nes būtent jie jį įgyvendins.
Jo teigimu, tai, kad kai kurie modelį kritikuojantys partneriai neateina į atvirus susitikimus, nereiškia, jog su jais nesitariama.
Ministras pripažįsta: dėl apmokėjimo dar nėra aiškumo
Konferencijoje Baltijos paliatyviosios priežiūros asociacijos pirmininkas Marius Čiurlionis kritikavo galimybę pacientų mokėjimus pasirinkti vienu iš reformos finansavimo šaltinių. Jo vertinimu, tai galėtų apsunkinti paslaugų prieinamumą senatvės pensiją gaunantiems žmonėms.
L. Kukuraitis atsakė, kad ankstesni reformos kritikai taip pat buvo atsakingi už šio darbo atlikimą, tačiau nei politikai, nei valstybės tarnautojai jo neįgyvendino. Ministras pabrėžė, kad slaugos ir globos sistemų sujungimas yra itin sudėtingas klausimas, apie kurį kalbama jau 30 metų, tačiau per tą laiką nebuvo pasiekta rimto proveržio.
Ministerija, pasak jo, intensyviai bendradarbiauja su savivaldybių, sveikatos priežiūros įstaigų ir priežiūros namuose atstovais. Tarp minimų partnerių – Lietuvos savivaldybių asociacija, Kauno savivaldybė, taip pat Mažeikių ir Telšių įstaigos.
L. Kukuraitis sakė, kad nuolat susitinkama ir su tais, kurie dėl pertvarkos nerimauja labiausiai. Vis dėlto modelį dar reikės suderinti su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Ministras pripažino, kad neapibrėžtumo yra, ypač todėl, kad paskelbta apie bendros sistemos veikimą nuo 2029 metų. Jo teigimu, kol galutinis modelis dar nepateiktas aptarti, kritikuoti kūrimo procese esantį variantą nėra konstruktyvu.
Šiuo metu taip pat svarstoma, kurios ilgalaikės priežiūros paslaugos turėtų būti mokamos, o kurios – nemokamos. Diskutuojama, ar visa į ilgalaikės priežiūros paketą įtraukta sveikatos priežiūros dalis neturėtų būti apmokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, kad žmonių padėtis nepablogėtų.
Ministras neatmetė principo, kad už sveikatos priežiūros dalį galėtų būti visiškai mokama iš PSDF, kaip numatyta Konstitucijoje. Tačiau sprendimai dar vertinami, derinami ir ieškoma tinkamiausio varianto.
Pagrindinis įstatymas Seimą turėtų pasiekti rudenį
L. Kukuraitis teigė, kad pagrindinį ilgalaikę priežiūrą apibrėžiantį įstatymą planuojama pateikti Seimui rudens sesijoje. Pavasarį arba vėliau parlamentui būtų teikiami lydintieji teisės aktai.
Ministras pabrėžė, kad svarbu išsaugoti ir sustiprinti jau veikiantį sveikatos priežiūros paslaugų namuose tinklą, kurį dažniausiai užtikrina šeimos gydytojų pirminės grandies komandos. Tam skiriama Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto dalis.
Jis paragino šiame etape susitelkti ir diskutuoti konstruktyviai, nes Europos šalių patirtis, vertinant iš paciento perspektyvos, rodo, kad geriausius rezultatus suteikia apjungtas modelis.
Finansavimui numatyti keturi šaltiniai
Planuojama, kad ilgalaikės priežiūros paslaugos būtų finansuojamos iš keturių šaltinių: valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir pačių asmenų lėšų.
Įstatymo projektą Seimui ketinama pateikti ne vėliau kaip šių metų lapkritį, o numatomi pokyčiai turėtų įsigalioti nuo 2029 metų sausio.
L. Kukuraitis ir Inga Ruginienė anksčiau teigė, kad pertvarka padėtų tiksliau paskirstyti specialistus ir išteklius, atsižvelgiant į kompleksinius žmogaus poreikius. Taip pat būtų siekiama išvengti paslaugų dubliavimosi ir situacijos, kai darbuotojai pritaikomi prie sistemos, o ne sistema – prie žmonių poreikių.
