Nuo padavėjo darbo iki finansinės laisvės: Žilvinas atskleidė sprendimą, pakeitusį jo gyvenimą

Investavimas į nekilnojamąjį turtą Lietuvoje tampa vis populiaresnis. Daugėja žmonių, teigiančių pasiekusių finansinę laisvę, besidalijančių patarimais, kaip pelningai pirkti ir parduoti objektus. Tarp investavimu susidomėjusių žmonių – verslininkas ir lektorius Žilvinas Butkevičius, verslą sukūręs ir dabar investuojantis keliomis kryptimis.

Padavėjo darbas padėjo suprasti, ko jis nenori

Kaip ir daugelis jaunuolių Lietuvoje, Žilvinas profesinį kelią pradėjo dirbdamas padavėju. Šiam darbui jis skyrė maždaug septynerius–aštuonerius metus, vėliau perėjo į draudimo sritį, o 2009 metais kartu su partneriais įkūrė verslą.

Prisimindamas tą laikotarpį, vyras sakė greitai pastebėjęs kelis šios profesijos trūkumus. Vienas jų buvo ribotos ir gana greitai pasiekiamos pajamų lubos.

Didelę laiko dalį Žilvinas dirbo Palangos viešbutyje, kuriame lankydavosi pasiturintys žmonės. Jis teigė matęs, kad šie klientai dažniausiai buvo malonūs ir įdomūs, todėl pats ėmė svarstyti apie panašų gyvenimą – galimybę turėti pinigų, lankytis restoranuose ir leisti laiką taip, kaip finansiškai laisvi žmonės.

Tačiau dirbdamas padavėju jis suprato, kad toks gyvenimo būdas savaime neatsiras.

Kitą priežastį Žilvinas siejo su barų ir restoranų aplinka, ypač išryškėjusia jam pradėjus dirbti Vilniuje. Stebėdamas žmones, šiame sektoriuje praleidusius 20–30 metų, jis suvokė nenorintis tokio gyvenimo modelio.

Pašnekovas pasakojo matęs santykių problemas, didelį alkoholio vartojimą ir chaotišką kasdienybę. Jo paties šeimos bei gyvenimo vizija buvo kitokia.

Pasak Žilvino, darbas baruose lengvai įtraukia: pinigai gaunami kasdien, todėl finansinis gyvenimas tampa patogus ir nebereikia daug galvoti apie pajamas. Vis dėlto ilgainiui stebint žmones, kurie taip gyvena daug metų, galima suprasti, kad toks kelias ne visiems priimtinas.

Svarbiu lūžio tašku jis vadino ir vieną pokalbį bare. Tuo metu prie jo prisėdo maždaug 50 metų vyrai – vienas iš Nyderlandų, kitas iš Kanados. Jie pasakojo keliaujantys po pasaulį, turintys privatų lėktuvą ir nuolat skrendantys iš vieno oro uosto į kitą.

Abu vyrai buvo sukūrę verslus, vėliau juos pardavė ir galėjo gyventi taip, kaip norėjo. Ši istorija Žilvinui tapo pirmuoju stipriu postūmiu svajoti apie nuosavą verslą.

Investavimo pradžia sutapo su verslo kūrimu

Palikęs padavėjo darbą ir perėjęs į draudimo sektorių, Žilvinas kartu su bičiuliu pradėjo pardavinėti gyvybės draudimo produktus. Dalį jų įmokų jie investuodavo, todėl vyras natūraliai pradėjo domėtis investavimu ir finansais.

Jo požiūrį į pinigus, ateitį ir investavimą pakeitė kelios perskaitytos knygos. Žilvinas suprato, kad vien uždirbti pinigų nepakanka – juos taip pat reikia įdarbinti. Tarp svarbiausių leidinių jis paminėjo Roberto Kiyosaki knygą „Du tėčiai – turtingas ir vargšas“, Bodo Schäferio „Pirmasis milijonas per septynerius metus“ ir Napoleono Hillo „Mąstyk ir būk turtingas“.

Aktyviau investuoti Žilvinas pradėjo maždaug 2015 metais, kai jo verslas jau buvo stabilus ir pelningas. Tuo metu jis dalyvavo seminare „Business Mastery“.

Vienas įsimintiniausių seminare išgirstų principų buvo tai, kad net sėkmingas verslas negali būti laikomas amžinu – anksčiau ar vėliau kiekviena įmonė susiduria su sunkumais. Seminare buvo rekomenduojama bent 30 procentų pajamų skirti investavimui. Žilvinas sakė supratęs, kad šią mintį jau buvo girdėjęs anksčiau, todėl būtent tada nusprendė investavimui skirti daugiau dėmesio.

Nuo garažų iki biuro Vilniuje

Vėliau verslininkas rinkosi skirtingas investavimo kryptis: ETF fondus, paskolas ir nekilnojamąjį turtą. 2016 metais jis pirmą kartą investavo ir į bitkoiną.

Žilvinas teigė sąmoningai rinkęsis skirtingas turto klases, nes portfelio diversifikavimas yra viena pagrindinių investavimo taisyklių. Pasak jo, neįmanoma žinoti, kuri turto klasė labiausiai augs, kuri nejudės, o kuri ims kristi, todėl investicijas būtina paskirstyti skirtingose srityse.

Pradėjęs domėtis nekilnojamuoju turtu, jis ieškojo sandorių, reikalaujančių kuo mažiau asmeninio įsitraukimo, nes tuo metu buvo užsiėmęs verslu. Pirmieji jo objektai buvo nedideli – garažai.

Vėliau Žilvinas įsigijo didesnį objektą – biurą, kurį po kurio laiko pardavė. Projektą vystė įmonė, dabar vadinama „Baltic Asset Management“, tuo metu veikusi kitu pavadinimu. Ji pirko didesnes patalpas, skirstė jas į mažesnius vienetus ir juos parduodavo.

Žilvinas į projektą įsitraukė kaip išankstinis investuotojas: už būsimą objektą sumokėjo iš anksto, o projektą užbaigus galėjo patalpas nuomoti arba parduoti.

Tai buvo trijų darbo vietų biuras A. Goštauto gatvėje Vilniuje. Jo kaina, pašnekovo teigimu, siekė mažiau nei 20 tūkst. eurų.

Žilvinas pastebėjo, kad šiandien tokia suma atrodo juokinga, tačiau šis pavyzdys gerai parodo, kaip greitai keičiasi pinigų vertė. Maždaug po aštuonių mėnesių objektą jis pardavė ir uždirbo apie 8–10 tūkst. eurų pelno.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *