Ryte dar jaučiatės gerai, tačiau po kelių valandų staiga pakyla temperatūra, pradeda skaudėti galvą, raumenis ar sąnarius? Tokia greita pradžia gali reikšti gripą. Vilniaus šeimos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“) šeimos gydytoja Dovilė Nakvosienė paaiškino, kaip gripas skiriasi nuo peršalimo, ką daryti susirgus ir kaip sumažinti užsikrėtimo riziką.
Gripą sukelia ūmi kvėpavimo takų infekcija, kurią dažniausiai lemia A ir B tipo virusai. Vien iš simptomų patikimai nustatyti, kuriuo tipu žmogus užsikrėtė, beveik neįmanoma: abiejų tipų liga dažniausiai prasideda staiga ir pasireiškia panašiai. Virusą galima tiksliai nustatyti tik laboratoriniu tyrimu.
Pasak gydytojos, didžiausią grėsmę kelia ne pats gripas, o jo komplikacijos. Dažniausiai išsivysto pneumonija, sinusų ar vidurinės ausies infekcijos. Gripas taip pat gali pabloginti bronchų astmos, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, širdies nepakankamumo ar cukrinio diabeto eigą. Rečiau pasitaiko miokarditas, encefalitas, miozitas ir rabdomiolizė.
Kada susirgus būtina kreiptis į gydytoją?
Pajutus pirmuosius simptomus rekomenduojama likti namuose, ilsėtis ir gerti pakankamai skysčių. Į šeimos gydytoją reikėtų kreiptis, jei karščiavimas trunka ilgiau nei 3–4 dienas, pasunkėja kvėpavimas, pradeda skaudėti krūtinę, jaučiamas itin didelis silpnumas arba po pagerėjimo būklė vėl ima blogėti.
Nelaukti taip pat patariama nėščiosioms, kūdikiams, vyresniems nei 65 metų žmonėms, sergantiesiems lėtinėmis ligomis ir asmenims, kurių imuninė sistema nusilpusi.
Vaikams svarbu vertinti ne vien temperatūrą. Reikėtų stebėti, ar vaikas pakankamai geria ir šlapinasi, ar įprastai kvėpuoja, reaguoja į aplinką ir nėra neįprastai mieguistas.
Dauguma gripu sergančių vaikų gali būti gydomi namuose: jiems būtinas poilsis, pakankamas skysčių kiekis ir nuolatinis būklės stebėjimas. Karščiuojančiam vaikui galima duoti pagal amžių ir svorį parinktą paracetamolio arba ibuprofeno dozę.
Skubios pagalbos reikia, jei vaikas pradeda sunkiai arba labai dažnai kvėpuoti, kvėpuojant įtraukiami tarpšonkauliniai tarpai, pamėlynuoja lūpos ar veidas, atsiranda krūtinės skausmas ar traukuliai, vaiką sunku pažadinti arba jis nereaguoja į aplinką. Pavojingi ir dehidratacijos požymiai: vaikas beveik negeria, džiūsta burna, verkia be ašarų ar ilgai nesišlapina.
Vaistų vartojimas savo nuožiūra gali būti žalingas
Susirgę gripu žmonės kartais savarankiškai pradeda vartoti antibiotikus, tačiau šie vaistai gripo viruso neveikia. Jie nepadeda greičiau pasveikti ir nemažina temperatūros. Be reikalo vartojami antibiotikai gali sukelti nepageidaujamų reakcijų bei sutrikdyti žarnyno mikrobiotą.
Atsargiai reikia vartoti ir paracetamolį bei ibuprofeną. Skirtingais prekiniais pavadinimais parduodamų preparatų sudėtyje gali būti ta pati veiklioji medžiaga, todėl prieš vartojant būtina patikrinti sudėtį ir neviršyti nustatytos paros dozės.
Antibiotikai skiriami tik tuomet, kai nustatoma bakterinė infekcija, o karščiavimą mažinančius vaistus reikia vartoti laikantis rekomenduojamos paros dozės. Gydant gripą svarbus ne didelis vaistų kiekis, o tinkamai pasirinktos priemonės.
Skiepytis nuo gripo rekomenduojama kasmet
Veiksmingiausia gripo profilaktikos priemonė yra kasmetinė vakcinacija. Ji neapsaugo nuo užsikrėtimo 100 proc., tačiau mažina tikimybę susirgti, o susirgus gali palengvinti ligos eigą ir sumažinti komplikacijų bei hospitalizacijos riziką.
Gripo virusai nuolat kinta, todėl vakcina kasmet atnaujinama, atsižvelgiant į tuo metu cirkuliuojančias atmainas. Optimalus laikas skiepytis – rugsėjis ir spalis, nes apsauginis imuninis atsakas susiformuoja maždaug per 10–14 dienų. Vis dėlto nepasiskiepijus rudenį tai galima padaryti ir vėliau, net gruodį ar sausį, nes šaltuoju metų laiku gripo virusai vis dar aktyviai plinta.
Skiepai ypač svarbūs vaikams iki 5 metų, nes jiems didesnė sunkios ligos eigos ir komplikacijų rizika. Mažų vaikų imuninė sistema dar nėra sukaupusi tiek patirties susiduriant su įvairiais gripo virusų variantais kaip suaugusiųjų. Vakcina leidžia saugiai atpažinti viruso antigenus ir iš anksto suformuoti apsauginį atsaką, nepatiriant pačios ligos rizikos.
Užsikrėtimo tikimybę taip pat mažina rankų higiena. Rankas rekomenduojama plauti muilu ir vandeniu grįžus iš viešų vietų, prieš valgį, taip pat po kosėjimo ir čiaudėjimo. Svarbu vėdinti patalpas ir neplautomis rankomis neliesti akių, nosies bei burnos.
Sausakimšose ir prastai vėdinamose patalpose papildomą apsaugą gali suteikti gerai priglundanti medicininė kaukė arba respiratorius, ypač rizikos grupėms priklausantiems žmonėms.
