ELTA apžvelgia svarbiausius spalio 22-osios įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.
Užsienio reikalų ministerija oficialiais kanalais mėgina patvirtinti informaciją apie dvi, kaip įtariama, Irane sulaikytas Lietuvos pilietes.
Prezidentas Gitanas Nausėda žada Lietuvos paramą Juodkalnijos siekiui tapti Europos Sąjungos nare. Tuo metu Vyriausybėje ieškoma sprendimų dėl didesnių vaiko priežiūros išmokų ir tolesnio gynybos pirkimų centralizavimo.
Vilniaus rajone dėl finansinių sunkumų bendrovėje „Nemenčinės komunalininkas“ gali sutrikti šilumos tiekimas ir atliekų išvežimas.
Tarp svarbiausių užsienio naujienų – Sacharovo premija Tarptautiniam baudžiamajam teismui, Vokietijoje sulaikytas Rusijai galimai šnipinėjęs ukrainietis ir naujos Jemeno husių atakos prieš Saudo Arabiją.
Lietuvos įvykiai
Užsienio reikalų ministerija parengė notą ir oficialiais kanalais siekia gauti patvirtinimą dėl dviejų lietuvių, kurios, tikėtina, yra sulaikytos Irane. URM kanclerė Aistė Stakėnaitė teigė, kad kol kas nėra aišku, kodėl galėjo būti sulaikytos Daiva Zakažauskaitė, gimusi 1992 m., ir Erika Šlimaitė, gimusi 1983 m. Ji priminė, kad Iranas yra įtrauktas į valstybių, į kurias Lietuvos piliečiams vykti nerekomenduojama, juodąjį sąrašą. Ministerija žada dėti visas pastangas, kad abi moterys būtų sugrąžintos į Lietuvą.
Gitanas Nausėda pareiškė, kad 2027 m., Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai, bus siekiama paspartinti Juodkalnijos stojimo į Europos Sąjungą procesą. Po susitikimo su Juodkalnijos prezidentu Jakovu Milatovičiumi Lietuvos vadovas teigė matantis galimybių plėsti abiejų šalių bendradarbiavimą. J. Milatovičius pabrėžė, kad jo šalis nuosekliai juda narystės link ir jau yra paskutiniame šio proceso etape.
Prezidentai taip pat aptarė Europos saugumą ir Ukrainos atstatymą. Abu vadovai nurodė, kad galimas Rusijos, Kinijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitikimas dėl karo Ukrainoje pabaigos negalėtų vykti nedalyvaujant pačiai Ukrainai. G. Nausėdos vertinimu, Rusijos siūlomas formatas kelia įtarimų, kad juo gali būti siekiama pasidalyti įtakos zonas.
Vyriausioji rinkimų komisija nustatė, kad partijos „Lietuva – visų“ pirmininkas Aleksandras Nemunaitis dalį organizacijos lėšų keliais pavedimais pervedė į savo sąskaitą. Per 2025 m. į jo sąskaitą pateko 10 tūkst. eurų, o pinigai buvo grąžinti tik pradėjus kelti klausimus dėl pavedimų teisėtumo.
Komisija nurodė, kad partija, iš Valstybinės mokesčių inspekcijos gavusi apie 14 tūkst. eurų gyventojų pajamų mokesčio paramos, 10 tūkst. eurų dalimis pervedė A. Nemunaičiui. Tokios lėšos gali būti naudojamos tik politinės partijos įstatuose numatytiems tikslams, o Politinių organizacijų įstatymas draudžia partijos turtą ir pinigus skirstyti jos nariams. A. Nemunaitis posėdyje pripažino suklydęs ir nurodė, kad skolą padengs grąžindamas pinigus į partijos banko sąskaitą.
Lietuvos verslo aktualijos
Premjeras Mindaugas Sinkevičius teigia, kad koalicijoje tariamasi dėl Šeimos pakete numatyto vaiko priežiūros išmokų didinimo nuo 2027 m. liepos. Siūloma pusantrų metų vaiką prižiūrintiems tėvams mokėti 100 proc. buvusio atlyginimo sudarančią išmoką, o jos ribą padidinti nuo dviejų iki keturių vidutinių darbo užmokesčių. Šiai priemonei numatyta 123,6 mln. eurų.
Finansų ministras Taurimas Valys sakė, kad svarstoma iš naujo įvertinti valstybės prisiimtų įsipareigojimų indeksavimą. Jo teigimu, sumažinus kai kurių įsipareigojimų indeksavimo procentus būtų galima sutaupyti biudžeto lėšų, tačiau sprendimai dar nepriimti. Ministras konkrečių sričių, kuriose tai galėtų būti taikoma, neįvardijo. Pirmiausia, pasak jo, turi būti patvirtintas 2027 metų biudžetas. Jo projekte numatytas 3,8 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas.
Premjeras taip pat mano, kad gynybos pirkimų centralizavimą reikia tęsti. Dabartinėje sistemoje, jo vertinimu, tebėra per daug perkančiųjų organizacijų, todėl sudėtingiau pirkimus organizuoti, valdyti ir kontroliuoti. M. Sinkevičius pabrėžė, kad šių metų gynybos išlaidų mokėjimai daugiausia suplanuoti paskutinį ketvirtį, todėl lėšos turi būti naudojamos skaidriai ir efektyviai, o ne išleidžiamos vien dėl metų pabaigos.
Vilniaus rajone gali sutrikti šilumos tiekimas ir atliekų surinkimas. Bendrovei „Nemenčinės komunalininkas“ gali neužtekti pinigų būtiniausioms išlaidoms, nes savivaldybės taryba nepratęsė galimybės skolintis iš banko, skelbia LRT. Įmonės vadovas Leonardas Pavliunas įspėjo, kad nuo lapkričio 15 d. gali būti stabdoma dalis atliekų surinkimo, o kai kuriose vietose – ir šilumos tiekimas. Savivaldybės administracija svarstys, ar įmonei skirti lėšų iš biudžeto, tačiau tam reikės tarybos sprendimo.
M. Sinkevičius teigė, kad pirmojo 700 MW galios jūrinio vėjo parko perspektyvos kol kas nėra aiškios. Energetikos ministras su Lenkijos atstovais aptaria galimybę į projektą įtraukti užsienio partnerių. Toks variantas svarstomas valstybinei „Ignitis grupei“ paprašius leidimo atidėti projekto įgyvendinimą. Valstybės kontrolė nurodė, kad per dvejus metus parko kaina padidėjo 27 proc. – nuo 2,2 iki 2,8 mlrd. eurų, o numatyta investicijų grąža sumažėjo maždaug 40 proc.
Pristačius naujus „Stadler“ traukinius, premjeras paragino toliau gerinti keliavimo viešuoju transportu sąlygas. Susisiekimo ministras Juras Taminskas sakė sieksiantis, kad žmonės viešąjį transportą rinktųsi dėl patogumo, kokybės ir prieinamos kainos. Į Lietuvą atgabenta 12 traukinių: septyni elektriniai ir penki bateriniai. Jie važinės maršrutais Vilnius–Klaipėda, Kaunas–Šiauliai ir Vilnius–Varėna (Marcinkonys). Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pabrėžė geležinkelių reikšmę kariniam mobilumui ir sąjungininkų pajėgų atvykimui.
„Via Lietuva“ pasirašė pirmąsias sutartis su naujosios „Via Toll“ sistemos įrangos tiekėjomis „Magveda“ ir „Simbiotecha“. Jų sprendimai bus integruoti į elektroninę kelių rinkliavos sistemą, kuri nuo 2027 m. sausio 1 d. pakeis vinjetes. Mokestis bus skaičiuojamas pagal faktiškai mokamais keliais nuvažiuotą atstumą. Rinkliava bus taikoma M2, M3, N1, N2 ir N3 kategorijų transporto priemonėms, tačiau lengvieji automobiliai ir toliau nebus apmokestinami. Kitąmet iš sistemos tikimasi surinkti 110 mln. eurų, kai naudojantis vinjetėmis per metus surenkama apie 70 mln. eurų.
Lietuvos teisėtvarkos aktualijos
Seksualiniais nusikaltimais prieš vaikus kaltinamas buvęs kunigas Tadas Švedavičius teisme iš dalies pripažino kaltę. Savo parodymus jis ketina pateikti po visų liudytojų ir nukentėjusiųjų apklausų. Vilniaus arkivyskupijoje dirbusiam T. Švedavičiui pareikšti kaltinimai dėl 34 nusikalstamų epizodų, susijusių su vaikų seksualiniu prievartavimu, pornografinio turinio dalykų laikymu ir vaikų įtraukimu į girtavimą. Nukentėjusiaisiais byloje pripažinta 11 šiuo metu jau suaugusių vyrų, jie pateikė ieškinius.
Teismas nusprendė skirti priverstinį gydymą Igoriui Moskaliovui, kuris, kaip įtariama, prieš dvejus metus Vilniaus centre nušovė advokatą. Kadangi nusikaltimus vyras galėjo padaryti būdamas nepakaltinamas, baudžiamojon atsakomybėn jis nebus traukiamas. Toliau I. Moskaliovas bus gydomas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
Bylos duomenimis, 2024 m. spalio 10 d. rytą Vilniaus centre esančiame pastate I. Moskaliovas iš neteisėtai laikyto pistoleto nušovė advokatą Leonidą Pčelincevą, sužeidė du policijos pareigūnus ir pasikėsino nužudyti antstolio padėjėją, savo buvusią sutuoktinę bei policijoje praktiką atlikusią studentę.
Prokuratūra konstatavo, kad Anykščiuose agresyvų ginkluotą vyrą nukovę antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai įstatymų nepažeidė. Nutraukus ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad pareigūnai, gindamiesi nuo realios grėsmės savo gyvybei ir sveikatai, tarnybinius ginklus panaudojo teisėtai ir pagrįstai.
Šių metų birželio 21 d. Anykščiuose anksčiau dėl psichikos sutrikimų gydytas vyras, turėdamas medžioklinį šautuvą, grasino giminaičiams. Jis šovė į policininkus ir vėliau atvykusius „Aro“ pareigūnus, kurie galiausiai vyrą nukovė.
Užsienio aktualijos
Sachorovo premija, svarbiausias Europos Sąjungos žmogaus teisių apdovanojimas, skirta JAV sankcijų sulaukusiam Tarptautiniam baudžiamajam teismui. Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola teigė, kad tai yra teismo darbo ginant tarptautinę teisę ir teisingumą pripažinimas. TBT padėkojo Parlamentui už apdovanojimą tuo metu, kai institucija ir jos darbuotojai susiduria su precedento neturinčiais iššūkiais.
Šį mėnesį Jungtinės Valstijos paskelbė sankcijas TBT, kuriomis siekiama sutrikdyti kasdienę jo veiklą. Teismas nagrinėja karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui ir genocido bylas. D. Trumpo administracija grasino teismą išardyti „plyta po plytos“, supykusi dėl teisėjų išduoto Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu arešto orderio dėl įtariamų nusikaltimų Gazos Ruože. ES pareiškė remianti TBT ir nurodė esanti pasirengusi imtis visų būtinų priemonių, kad jis galėtų tęsti veiklą. JAV sankcijos įsigalios po šešių mėnesių.
Vokietijoje sulaikytas ukrainietis, įtariamas šnipinėjęs Rusijai ir rinkęs informaciją apie būsimą brigadą Lietuvoje. Vyras suimtas Brandenburgo federalinėje žemėje, šalia Berlyno. Karlsrūhėje veikiančios Vokietijos federalinės generalinės prokuratūros duomenimis, informaciją jis galėjo rinkti pasinaudodamas asmeniniais ryšiais Europos gynybos pramonėje.
„Welt“ skelbia, kad Eizenhiutenštate gyvenantis 53 metų Vadymas Y. domėjosi šarvuočių, šaudmenų ir sprogmenų gamyba, NATO rytiniame flange dislokuotu personalu bei kariniais objektais. „Spiegel“ teigimu, sulaikytasis rinko informaciją ir apie Vokietijos Bundesvero 45-ąją šarvuotąją brigadą, Vokietijoje vadinamą Lietuvos brigada. Kitais metais ši brigada turėtų būti dislokuota Lietuvoje. Vokietijoje, kuri Ukrainai teikia daugiausia karinės pagalbos, dėl su Rusija siejamų padažnėjusių diversijų ir šnipinėjimo atvejų paskelbta padidinta parengtis.
Jemeno husių sukilėliai pranešė apie naujas atakas prieš Saudo Arabiją. Husių kariuomenės atstovas Yahya Saree teigė, kad per 48 valandas buvo įvykdytos keturios operacijos, per kurias naudotos balistinės raketos ir dronai.
Pasak Y. Saree, taikiniais tapo Saudo Arabijos gynybos ministerijos būstinė Rijade, Karaliaus Fahdo tarptautinis oro uostas rytiniame Damamo mieste, Abhos oro uostas šalies pietvakariuose ir valstybinės naftos bendrovės „Aramco“ objektas Janbu uostamiestyje. Karui Jemene pastarosiomis savaitėmis vėl paaštrėjus, husiai sustiprino atakas prieš kaimyninę Saudo Arabiją, daugiausia taikydamiesi į oro uostus ir naftos objektus.
Anksčiau ketvirtadienį Saudo Arabijos civilinės aviacijos tarnyba pranešė, kad per Damamo oro uosto ataką žuvo du žmonės, o dar aštuoni buvo sužeisti. Jungtinės Valstijos dėl husių išpuolių nurodė daliai savo diplomatinio personalo išvykti iš Saudo Arabijos. Šis nurodymas taikomas nebūtiniems JAV vyriausybės darbuotojams ir jų šeimų nariams, pranešė Valstybės departamentas Vašingtone.
