Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos „Meteo LT“ teigimu, pasaulis praranda galimybę išvengti 1,5 °C pasaulinio atšilimo ribos peržengimo. Vis dėlto ją susigrąžinti dar įmanoma, jei šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos bus mažinamos itin sparčiai.
Tai pabrėžiama naujausioje Jungtinių Tautų aplinkos programos (UNEP) 2026 m. emisijų atotrūkio ataskaitoje, paskelbtoje spalio 21 d. Jos pavadinimas – „Grįžimo taškas“ („Emissions Gap Report 2026: The Point of Return“).
Ataskaitos pavadinimas nurodo į sudėtingą situaciją: 1,5 °C atšilimo riba, tikėtina, bus peržengta, tačiau po laikino temperatūros šuolio pasaulį dar galima sugrąžinti prie šios ribos iki šio amžiaus pabaigos.
Temperatūra galėtų pasiekti 1,7–1,8 °C
UNEP nagrinėja scenarijų, pagal kurį 1,5 °C riba būtų viršyta „kiek įmanoma mažiau“. Tokiu atveju žmonija maždaug iki amžiaus vidurio didžiausią atšilimą apribotų iki 1,7–1,8 °C, o vėliau temperatūrą sumažintų iki 1,5 °C ar mažiau.
Šiam tikslui reikėtų nuolat mažinti ŠESD emisijas ir šalinti anglies dioksidą iš atmosferos. Palyginti su 2025 m. lygiu, pasaulinės emisijos turėtų sumažėti 18 proc. iki 2030 m., 45 proc. iki 2035 m. ir 69 proc. iki 2040 m. 2025–2035 m. laikotarpiu jos kasmet turėtų mažėti vidutiniškai po 5,7 proc.
Jeigu valstybės visiškai įgyvendintų dabartinius nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojimus (NDC), iki 2030 m. emisijos sumažėtų tik 5–8 proc., o iki 2035 m. – 11–15 proc. Jei dabartinė politika būtų tęsiama be papildomų griežtų priemonių, iki šio amžiaus pabaigos pasaulis sušiltų 2,6–2,8 °C. UNEP vertinimu, tai turėtų katastrofiškų padarinių žmonėms ir ekosistemoms.
Po Paryžiaus susitarimo visame pasaulyje sparčiai plėtėsi atsinaujinanti energetika, lėtėjo anglies ir naftos vartojimo augimas, o įvairių šalių klimato politika parodė, kad greitai mažinti emisijas techniškai ir ekonomiškai įmanoma. Kad būtų pasiektas reikalingas rezultatas, iki 2035 m. atsinaujinančios energetikos pajėgumus reikėtų patrigubinti, o metano emisijas sumažinti ketvirtadaliu.
Lietuvos emisijos iki 2030 m. gali sumažėti ketvirtadaliu
Naujausios Lietuvos ŠESD prognozės rodo, kad numatytos nacionalinės klimato valdymo priemonės iki 2030 m. leistų emisijas sumažinti maždaug 23–25 proc., palyginti su dabartiniu 2025 m. lygiu.
Šį rezultatą padėjo pasiekti pokyčiai energetikos ir atsinaujinančių išteklių sektoriuose. Didžiosios pramonės emisijos sumažėjo 57,5 proc., o AEI plėtra vykdoma siekiant, kad iki 2030 m. 50 proc. elektros energijos sudarytų žalioji elektra.
Vis dėlto 45 proc. emisijų mažinimo tikslas iki 2035 m. bus gerokai sudėtingesnis, nes transporto ir žemės ūkio sektoriuose pažanga kol kas lėta. Pasak pateiktos informacijos, papildomų rezultatų būtų galima pasiekti visiškai dekarbonizavus pramonę, masiškai skatinant elektromobilių plėtrą ir nustačius griežtesnius trąšų naudojimo reikalavimus ūkiuose. Įgyvendinus šias priemones, emisijos galėtų būti 43–46 proc. mažesnės.
Informaciją parengė „Meteo LT“ Klimato ir tyrimų skyrius.
Lietuvoje dar laikysis šiltesni rudens orai
Sinoptikė Elvyra Latvėnaitė pranešė, kad artimiausiomis dienomis Lietuvoje išliks gana šilta, tačiau nuo penktadienio šalį pasieks lietaus debesys. Savaitgalį daugelyje vietovių gausesnių kritulių nebus, bet sustiprės pietų ir pietryčių vėjas. Kitos savaitės pradžioje lietaus numatoma daugiau, o temperatūra palaipsniui mažės.
Iki šiol sausesnius ir šiltesnius orus lėmęs anticiklonas Gerhard traukiasi. Tuo metu Skandinavijos ir Baltijos regiono link artėja audringesnių bei lietingesnių ciklonų sistema. Ciklonas Katja, kuris buvo užtvindęs Viduržemio ir Adrijos pakrantes, judės Ukrainos link ir jau bus aprimęs.
Sinoptikės teigimu, sekmadienį dar išsilaikys gana šilti orai, tačiau pūs stipresnis pietų ir pietryčių vėjas. Kitos savaitės pradžioje lietus pasirodys dažniau, o orai taps vėsesni.
Savaitės orų prognozė
Ketvirtadienį, spalio 22 d., lietaus nebus, tačiau paryčiais rytiniuose rajonuose tvyros rūkas. Pietryčių vėjas sieks 7–12 m/s, gūsiai – iki 15 m/s, pajūryje – iki 17 m/s. Naktį bus 7–10 °C, dieną – 12–16 °C.
Penktadienį, spalio 23 d., naktį palis vakariniuose, pietvakariniuose ir pietiniuose rajonuose, o rytą bei dieną lietus apims didžiąją šalies dalį. Daugiausia kritulių numatoma dienos pradžioje. Naktį pūs rytų ir pietryčių vėjas, dieną rytiniuose bei šiaurės rytiniuose rajonuose – pietryčių, vakarinėje ir pietvakarinėje šalies dalyje – pietvakarių vėjas, 6–11 m/s. Temperatūra naktį sieks 7–11 °C, dieną – 11–13 °C.
Šeštadienį, spalio 24 d., lietus numatomas tik nakties pradžioje, vėliau kritulių neturėtų būti. Pietų ir pietryčių vėjas naktį sieks 4–8 m/s, dieną – 6–11 m/s. Naktį bus 4–6 °C, dieną – 12–14 °C.
Sekmadienį, spalio 25 d., trumpai palis tik rytiniame šalies pakraštyje ir pajūryje. Pietų bei pietryčių vėjas sieks 7–12 m/s, gūsiai – 15–17 m/s. Temperatūra naktį bus 4–6 °C, dieną – 12–14 °C.
Pirmadienį, spalio 26 d., lietaus bus daugiau. Gausiau lis naktį ir rytą, o dieną krituliai pasirodys protarpiais. Naktį pūs pietų, dieną – pietų ir pietvakarių vėjas, 6–11 m/s. Naktį temperatūra sieks 6–10 °C, dieną – 9–11 °C.
Antradienį, spalio 27 d., naktį šiek tiek palis vakariniame šalies pakraštyje, kai kur susidarys rūkas, o dieną bus sausa. Pietų vėjas sieks 4–8 m/s, vakariniuose rajonuose – 6–11 m/s. Naktį bus 2–7 °C, šilčiausia išliks vakaruose, dieną oras sušils iki 10–12 °C.
Trečiadienį, spalio 28 d., naktį lietaus nenumatoma, tačiau kai kur tvyros rūkas. Dieną protarpiais palis. Pietų vėjas naktį sieks 3–7 m/s, dieną – 6–11 m/s, pajūryje – 8–13 m/s. Naktį temperatūra bus 1–4 °C, vakariniame šalies pakraštyje – 5–7 °C, dieną – 8–11 °C.
