Per Europą besiritantys masiniai protestai, kai kur peraugantys į riaušes, gali būti viena iš hibridinio karo prieš Vakarus formų. Tai viešai pareiškė Italijos gynybos ministras. Tuo metu kvietimai jungtis prie protestų plinta įvairiose Europos šalyse, taip pat ir Lietuvoje.
Seime vis garsiau kalbama, kad daugiausia dėmesio skiriant kariuomenės stiprinimui, per mažai rūpinamasi institucijomis, atsakingomis už vidaus saugumą.
Riaušės Italijoje sukėlė klausimų dėl Rusijos įtakos
Savaitgalį šimtatūkstantiniai protestai iš Prancūzijos persikėlė į Italiją. Milane riaušininkai ir vandalai niokojo miestą.
Taip pat skelbta, kad migrantų gaujos raginamos vykti į netoli Milano esantį Leką ir ten kelti neramumus. Dėl šios priežasties dalis miesto verslų užsidarė, o kai kurios parduotuvės buvo pasiruošusios gintis nuo galimo plėšimo. Miesto centre susirinko vietos futbolo ultrų grupės. Jie skandavo, kad Lekas priklauso jiems ir bus ginamas.
Ar būtent dėl jų buvimo, neaišku, tačiau migrantų gaujos mieste nesusirinko, o riaušės neprasidėjo. Italijos gynybos ministras Guido Crosetto teigė, kad įvykiai Milane ir kitose Italijos vietose nėra spontaniški, o yra hibridinio karo dalis.
Italijos pareigūnas Rusijos tiesiogiai neįvardijo. Vis dėlto Europos Komisijos prezidentė Ursula von der Leyen, kalbėdama apie saugumo padėtį Arktyje, pabrėžė, kad Rusija visoje Europoje sėja chaosą. Jos teigimu, Maskva atkuria karinį buvimą Arktyje, prieš kaimynines valstybes naudoja hibridines strategijas ir taip keičia visos Europos Sąjungos saugumo aplinką.
Sunerimę ir Vokietijos gyventojai. Šalyje platinami kvietimai spalio paskutinę dieną išeiti į gatves. Šie raginimai vadinami jaunosios kartos revoliucija, skatinama priešintis kapitalizmui, o kai kuriuose pranešimuose naudojami ir sovietiniai kūjo bei pjautuvo simboliai.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas sakė labiausiai nerimaujantis ne dėl ekonomikos, Europos Sąjungos, Amerikos ar Kinijos, o dėl Rusijos įtakos visuomenei ir Maskvos gebėjimo ją destabilizuoti.
Kvietimai protestuoti pasiekė ir Lietuvą
Internete raginimai rengti revoliucijas plinta visoje Europoje, įskaitant Lietuvą. Viena iš nurodomų vietų – Vilniaus Katedros aikštė.
„Valstiečių“ frakcijos Seime narys Dainius Gaižauskas sakė besibaiminantis, kad Lietuvoje nepasikartotų Prancūzijos scenarijus. Jis taip pat atkreipė dėmesį į galimus sabotažo veiksmus ir didelius iššūkius, susijusius su dronais.
„Valstiečių“ frakcija į Seimą išsikvietė vidaus reikalų ministrą Martyną Katelyną. Frakcijos atstovai ministrui ir koalicijos partneriams teigia, kad Lietuva turi stiprinti ne vien kariuomenę, bet ir už vidaus saugumą atsakingas tarnybas.
Pasak jų, dabartiniame biudžete šioms institucijoms numatytas tik simbolinis finansavimo didinimas, daugiausia susijęs su nedideliu atlyginimų augimu. Lėšų, kurios leistų tarnyboms iš esmės sustiprėti, esą nenumatyta.
D. Gaižauskas pareiškė nebalsuosiantis už dabartinį biudžeto projektą, jeigu nebus pripažinta, kad gynyba ir vidaus saugumas yra bendras valstybės apsaugos pagrindas.
Ministras M. Katelynas atsakė suprantantis reikalavimą papildomai skirti 300, 400 ar 500 milijonų, taip pat milijardą eurų vidaus saugumui, tačiau teigė negalintis pats priimti tokio sprendimo.
Žvalgyba perspėja apie naują sabotažo bangą
Jungtinių Valstijų leidinys „Wall Street Journal“, remdamasis Amerikos žvalgybos informacija, skelbia, kad Vladimiras Putinas nurodė Rusijos tarnyboms stiprinti sabotažo veiksmus NATO valstybėse.
Pranešama, kad po nesėkmingo bandymo susprogdinti lėktuvą Leipcige Maskva neoficialiu kanalu perdavė Berlynui žinią, jog šis išpuolis nebuvo paskutinis.
U. von der Leyen pabrėžė, kad susilpnėjus įsitikinimui, jog suverenitetas, teritorinis vientisumas ir regiono stabilumą užtikrinančios taisyklės yra savaime suprantami dalykai, būtina keisti strateginį požiūrį ir imtis veiksmų.
Vokietijos žiniasklaida taip pat cituoja žvalgybos ataskaitą apie šalyje nuo metų pradžios iki rugpjūčio vidurio užfiksuotus incidentus. Per maždaug 7,5 mėnesio virš strateginės reikšmės objektų, įskaitant karines bazes, pastebėta daugiau nei tūkstantis įtartinų dronų skrydžių. Be to, užregistruoti 163 įtariami sabotažo atvejai, per kuriuos buvo niokojama infrastruktūra ir energetikos įranga, taip pat pradėti 25 šnipinėjimo tyrimai.
Viešai paskelbtame vidiniame Vokietijos kariuomenės Bundeswehro dokumente nurodoma, kad išpuolio prieš Bundeswehrą Vokietijoje tikimybė yra „didelė“.
F. Merzas sakė, kad grėsmės iš Rusijos nėra paslaptis, nes apie jas Vokietijoje galima sužinoti kiekvieną dieną.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad tokie incidentai tampa regiono valstybių kasdienybe, tačiau tai neturėtų mažinti budrumo. Jo teigimu, būtina išlikti pasiruošus galimiems sabotažo veiksmams.
Apie kylančius pavojus neseniai įspėjo ir Jungtinės Karalystės žvalgybos tarnybos MI5 vadovas Kenas McCallumas. Jis Rusiją pavadino pagrindine agresore ir teigė, kad Kremlius toliau puola Jungtinę Karalystę bei jos sąjungininkes. Pasak jo, Rusijos kariuomenė ir žvalgybos tarnybos intensyvina hibridinio karo veiksmus, tačiau stengiasi neperžengti NATO sutarties 5-ojo straipsnio ribos.
Buvęs Jungtinių Valstijų CŽA vadovas taip pat yra pareiškęs, kad vyksta slaptųjų tarnybų karas. Nepaisant to, Lietuvos politikai šiemet reikšmingai didinti Valstybės saugumo departamento finansavimo neplanuoja: biudžetas padidintas maždaug 7 procentais, o kitiems metams numatytas 50 milijonų eurų finansavimas.
