JAV prezidentui Donaldui Trumpui vis labiau atsiribojant nuo Ukrainos, vėl keliami klausimai dėl jo palankumo Rusijos vadovui Vladimirui Putinui. Šias abejones dar labiau sustiprino aukšto rango JAV pasiuntinio Steve’o Witkoffo pareiškimas, kuriame jis Kremliuje šeimininkaujantį prezidentą pavadino „humanistu“.
D. Trumpas savo santykius su V. Putinu aiškina kaip dalį plataus susitarimo, po kurio buvo paleistas amerikietis Stephenas Hubbardas. Pasak JAV prezidento, šis procesas taip pat gali padėti užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą.
Tuo pat metu D. Trumpas ne kartą kritikavo Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir ragino jį pakeisti kitu vadovu.
Antradienį, kalbėdamas su naujienų agentūros AFP žurnalistu Ovaliajame kabinete ir atsakydamas į klausimą apie S. Hubbardą, D. Trumpas pareiškė darantis tai, ko niekas kitas negali padaryti.
Jo oponentai šį epizodą vertina kaip dar vieną ženklą, kad siekdamas susitarimo D. Trumpas gali aukoti Ukrainos interesus. Ypač daug dėmesio tam skiriama artėjant lapkričio mėnesį vyksiantiems sudėtingiems JAV kadencijos vidurio rinkimams.
Prezidento ryšiai su V. Putinu jau ilgą laiką yra atidžiai analizuojami. D. Trumpas iki šiol piktinasi vadinamąja „Rusijos apgaule“ – per pirmąją jo kadenciją atliktu tyrimu dėl galimo jo 2016 m. rinkimų kampanijos komandos susitarimo su Maskva.
Praėjusią savaitę D. Trumpas paskelbė apie didelį susitarimą, pagal kurį, jo teigimu, Rusija tieks dyzeliną, kad sumažėtų dėl karo su Iranu smarkiai išaugusios kainos. Jis taip pat laikinai sušvelnino Maskvai taikomas sankcijas.
Vis dėlto netrukus kitame įraše prezidentas pripažino, kad nesustabdžius sankcijų Rusijai taikymo derybos būtų visiškai ir galutinai nutrūkusios.
Žodžiai, kurių nesitikėjo net savi
Atrodo, kad D. Trumpas V. Putinui suteikė ir kitų diplomatinių nuolaidų. Rusijos vadovas pradėjo karą prieš Ukrainą, o daugiau kaip ketverius metus trunkančiame alinamo pobūdžio konflikte tebėra siejamas su maksimalistinių tikslų siekiu.
Trečiadienį Sankt Peterburge D. Trumpo specialusis pasiuntinys Steve’as Witkoffas susitiko su V. Putinu. Pokalbio metu JAV derybininkas Rusijos prezidentui pasakė, kad šis, kaip ir D. Trumpas, yra humanistas, ir už tai jį pasveikino.
Tokie žodžiai nustebino respublikonų senatorių Thomasą Tillisą, kuris pastaraisiais mėnesiais dažnai kritikavo D. Trumpą.
Šios savaitės pradžioje D. Trumpas taip pat patvirtino esantis pasirengęs surengti trišalį susitikimą su V. Putinu ir Kinijos prezidentu Xi Jinpingu. Jame galėtų būti svarstomas Ukrainos klausimas.
Tą pačią trečiadienio dieną Maskva paskelbė ketinanti atnaujinti trišales derybas su Kyjivu ir Vašingtonu.
Vis dėlto ankstesni derybų etapai proveržio neatnešė. Tarp jų buvo ir 2025 m. rugpjūtį Aliaskoje įvykęs D. Trumpo bei V. Putino susitikimas.
Ukraina reikalauja dalyvauti visuose derybų procesuose, tačiau D. Trumpas į tai atsakė dar kartą apkaltindamas V. Zelenskį nenoru priimti susitarimą. 2025 m. vasarį jis Ukrainos prezidentą griežtai kritikavo ir Ovaliajame kabinete.
Užsienio santykių tarybos ekspertė Liana Fix AFP teigė pastebinti, kad nuo D. Trumpo kadencijos pradžios prezidentas vis dažniau linksta pritarti Rusijos vadovo argumentams.
Anot jos, nutilo ir dalis balsų, anksčiau raginusių D. Trumpą laikytis Ukrainai palankesnės pozicijos. Šiais metais mirė tvirtai Kyjivą rėmęs JAV senatorius Lindsey Grahamas, o Europos lyderiai daugiausia sprendžia savo valstybių vidaus problemas.
Putinas išnaudoja prezidento nerimą
L. Fix vertinimu, V. Putinas labai sumaniai naudojasi D. Trumpo nerimu dėl artėjančių kadencijos vidurio rinkimų.
D. Trumpas aktyviai ieško būdų sumažinti naftos kainas. Prognozuojama, kad dėl pragyvenimo išlaidų nepatenkinti rinkėjai lapkričio 3 d. vyksiančiuose rinkimuose gali skaudžiai nubausti jo Respublikonų partiją.
Kartu stiprėja būgštavimai, jog prezidentas siekia nubausti Ukrainą. Dėl aukštų naftos kainų jis kaltina Ukrainos smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, o ne savo paties pradėtą karą su Iranu.
Kyjivas skelbė, kad Vašingtonas trumpam buvo sustabdęs žvalgybos informacijos, būtinos atremiant Rusijos raketų atakas, perdavimą. Taip pat buvo apribotas Elono Musko palydovinio ryšio sistemos „Starlink“ karinės versijos veikimo greitis.
Atsargos JAV kariuomenės pulkininkas, buvęs Vest Pointo karo akademijos karo istorijos programos direktorius Gianas Gentile AFP sakė kartais svarstantis, ar Jungtinėse Valstijose iš tiesų suvokiama, kad Kyjivas kovoja su Rusijos agresija dėl savo išlikimo.
Ukraina taip pat skundėsi, kad vėluoja gyvybiškai svarbios zenitinės raketos.
Pasak atsargos JAV jūrų pėstininkų pulkininko ir Strateginių ir tarptautinių studijų centro vyresniojo patarėjo Marko Canciano, neabejotina, kad tokiais veiksmais siekiama pakenkti Ukrainai.
