Konstitucinis Teismas (KT) priėmė nagrinėti individualų skundą, kuriuo ginčijamas reikalavimas translyčiam asmeniui nutraukti galiojančią santuoką, jei jis nori dokumentuose pakeisti lyties žymą.
Teismo prašoma įvertinti, ar Civilinio kodekso nuostata neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintai žmogaus orumo apsaugai, teisei į privatų gyvenimą, asmenų lygybės principui, šeimos apsaugai ir konstituciniam teisinės valstybės principui.
KT skelbia nagrinėsiantis, ar Civilinio kodekso dalis neprieštarauja Konstitucijai tiek, kiek draudžia pakeisti civilinės būklės aktų įrašus apie lytį asmeniui, realizavusiam teisę į lytinę tapatybę, jei jis nenutraukia teisėtai sudarytos ir tebegaliojančios santuokos.
Ginčas kilo dėl lyties įrašo pakeitimo sąlygų
Civiliniame kodekse nustatyta, kad nesusituokęs pilnametis asmuo turi teisę medicininiu būdu pakeisti lytį, jei tai mediciniškai įmanoma. Prašymas dėl tokio pakeitimo turi būti pateiktas raštu.
Į KT pareiškėja kreipėsi po to, kai nebuvo patenkintas jos prašymas ištaisyti gimimo įraše nurodytą lytį taip, kad ši atspindėtų moteriškąją lytį, pasirinktą įgyvendinus teisę į lytinę tapatybę.
Pareiškėja nurodo, kad valstybė jos moteriškąją tapatybę pripažino tik iš dalies: buvo pakeisti jos vardas, pavardė ir dalis civilinės būklės aktų duomenų. Vis dėlto lyties žymeniui asmens kode pakeisti ji privalėtų nutraukti galiojančią santuoką.
Jos teigimu, toks teisinis reguliavimas žemina orumą ir pažeidžia privataus gyvenimo neliečiamumą. Dokumentuose išlikęs vyriškosios lyties įrašas, pasak pareiškėjos, leidžia kitiems žmonėms ir institucijoms sužinoti apie jos translytiškumą.
Pareiškėja taip pat teigia, kad dėl santuokos statuso ji patenka į blogesnę padėtį nei nesusituokę asmenys, realizavę teisę į lytinę tapatybę. Pastariesiems santuokos nebuvimas netrukdo pradėti ir užbaigti teisinio lytinės tapatybės pripažinimo proceso.
Skunde pažymima, kad nei pareiškėja, nei jos sutuoktinė nenori skirtis. Šeimoje taip pat auga nepilnamečiai vaikai, todėl ginčijamo reguliavimo pasekmės, pareiškėjos vertinimu, paliečia visą Konstitucijos saugomą ir ginamą šeimą.
BNS skelbė, kad Lietuvoje pasirinkta lytinė tapatybė gali būti teisiškai pripažinta teismo sprendimu, jeigu pateikiama psichiatrinė diagnozė.
Translyčiai asmenys Lietuvoje gali administracine tvarka pasikeisti vardą ir pavardę, tačiau norint dokumentuose pakeisti lyties žymenį ir asmens kodą vis dar būtinas teismo sprendimas.
2007 metais Lietuva pralaimėjo bylą Europos Žmogaus Teisių Teisme, nes šalyje nebuvo įstatymo, nustatančio lyties keitimo tvarką.
Civilinis kodeksas taip pat numato, kad lyties pakeitimo sąlygas ir procedūrą turi nustatyti įstatymai.
