Lietuvos ambasadorius NATO Darius Jauniškis teigia, kad Aljansas, nors pirmiausia yra skirtas karinėms grėsmėms atremti, neatsisako veiksmų prieš hibridines atakas. Su tokiomis atakomis pastaruoju metu vis dažniau susiduria Europos valstybės.
Antradienį LRT televizijos laidoje „Dienos tema“ jis pabrėžė, kad NATO nesitraukia nuo veiklos hibridinių grėsmių srityje. Pasak ambasadoriaus, šioje srityje vyksta diskusijos, tačiau didelė atsakomybės dalis tenka ir pačių valstybių pasirengimui.
D. Jauniškis taip kalbėjo po antradienį vykusio NATO šalių ambasadorių susitikimo, kuriame nagrinėtos Aljanso valstybėms kylančios hibridinės atakos.
Ambasadorius nurodė, kad NATO yra siuntusi antihibridines grupes, kurios teikė šalims patarimus ir po vizitų parengė išvadas. Jo teigimu, tokia veikla vykdoma, tačiau NATO išlieka kariniu aljansu.
Pasak D. Jauniškio, pagrindinė Aljanso funkcija – reaguoti į karines grėsmes ir atvirą agresiją. Jis pripažino, kad NATO keliama daug lūkesčių, tačiau šio Aljanso paskirtis yra aiškiai apibrėžta.
D. Jauniškis: riba – atviras karinis puolimas
Lietuvos ambasadorius NATO neatskleidė, kokie konkretūs sprendimai buvo priimti po susitikimo, tačiau patikino, kad priemonių imamasi. Jis teigė, kad diskusija buvo ilga, o valstybių susirūpinimas – didelis. Anot jo, sąjungininkai gerai supranta Rusijos veiksmus ir jos siekius.
D. Jauniškis taip pat priminė, kad esminė riba yra atviras ir akivaizdus karinis puolimas. Tokiais atvejais taikomas NATO sutarties penktasis straipsnis, kuriame apibrėžiama, kada Aljansas turi reaguoti. Ambasadorius teigė, kad susitikime šalys išdėstė savo poreikius, todėl neabejojama, jog bus imtasi tam tikrų veiksmų.
Kaip skelbė BNS, sekmadienio naktį Vilniuje mėginta padegti įmonės „Delska“ patalpas. Jose veiklą vykdo JAV bendrovė „SpaceX“, o patalpose laikoma „Starlink“ įranga. Lietuvos politikai šį incidentą sieja su Rusija.
Panašus įvykis tiriamas Bulgarijoje, kur buvo padegtos kelios antenos, naudojamos ryšiui su „Starlink“ palydovų tinklu. Rugsėjį gaisras kilo ir „Starlink“ palydovinio ryšio stotyje centrinėje Lenkijoje.
Be to, po virtinės smūgių į laivus NATO ir Europos Sąjungos narėms Bulgarijai bei Rumunijai priklausančiuose vandenyse dingo daugiau nei 20 jūreivių. Šie incidentai sulaukė Europos valstybių pasmerkimo.
Po antradienį vykusio ambasadorių susitikimo NATO paskelbė, kad Juodojoje jūroje stebėsenai stiprinti bus dislokuoti „papildomi pajėgumai“.
Aljanso pranešimas paskelbtas netrukus po to, kai Bulgarijos ministras pirmininkas Rumenas Radevas teigė, jog, šaliai paprašius pagalbos dėl pastarojo meto dronų atakų Juodojoje jūroje, patruliuoti pradėjo JAV karinis lėktuvas.
