Naglį Šuliją iš TV3 ekranų veikiausiai atpažįsta daugelis. Jis kasdien pristato orų prognozes, o kitomis dienomis dalijasi astrologinėmis įžvalgomis. Naujienų portalas tv3.lt savaitgaliais kviečia prisiminti gerai žinomus televizijos veidus ir pažvelgti, kaip per metus jie pasikeitė.
N. Šulija yra Lietuvos meteorologas, astrologas ir TV3 žinių orų pranešėjas. Jo profesinis kelias prasidėjo 1998–1999 metais, kai jis įsidarbino Lietuvos hidrometeorologijos tarnyboje sinoptiku.
Kelias nuo sinoptiko darbo iki televizijos ekrano
Baigęs studijas N. Šulija Lietuvos hidrometeorologijos tarnyboje dirbo budinčiu sinoptiku. Tuo pat metu įvairių laikraščių prašymu pradėjo rengti jiems orų prognozes.
Pasak meteorologo, iš pradžių jis parašė vieną tekstą, vėliau – kitą, kol galiausiai buvo pakviestas į „Lietuvos rytą“. Tuometinis redaktorius Gedvydas Vainauskas jam išdėstė norą laikraštyje orus pristatyti taip, kaip tuo metu buvo įprasta visame pasaulyje – paskutinį dienraščio puslapį skirti orų prognozėms.
N. Šulija pristatė savo sumanymą ir netrukus pradėjo dirbti redakcijoje. Kaip pats skaičiuoja, ten jis išbuvo maždaug 16 metų. Vėliau jo profesiniame kelyje atsirado ir televizija.
Meteorologą erzino, jo manymu, pernelyg formalus orų pateikimas televizijoje. Tuo metu žinių laida trukdavo apie 15 minučių, o prognozė dažniausiai būdavo perskaitoma už kadro, rodant Lietuvos žemėlapį.
N. Šulija norėjo, kad prognozės būtų konkretesnės. Jo teigimu, pasakymas, jog „kai kur palis“, neatsako į svarbiausią klausimą – kur būtent lis. Tai ypač svarbu žmonėms, planuojantiems žemės ūkio darbus, pavyzdžiui, pjauti ir vežti šieną. Su šia idėja jis kreipėsi į įvairius televizijos kanalus, tačiau iš pradžių jie į jo pasiūlymą žvelgė skeptiškai.
Vėliau, televizijoje išpopuliarėjus orų mergaičių fenomenui, TV3 žinios pakvietė N. Šuliją išbandyti orų vedėjo darbą. Iš pradžių jis pasirodydavo sekmadieniais ir pristatydavo ateinančios savaitės prognozę. Žiūrovų susidomėjimas ir geri reitingai lėmė, kad kitą sezoną jis orus vedė jau penkias dienas per savaitę. Taip meteorologas pamažu visiškai perėjo į televiziją. Netrukus nuo šio pokyčio bus praėję 20 metų.
Kaip anksčiau dirbo sinoptikai
Ankstesnį sinoptikų darbą N. Šulija apibūdino kaip intelektualią veiklą, paremtą duomenų apdorojimu ir analize.
Stebėjimų duomenys iš 20 Lietuvos stočių buvo gaunami kas tris valandas. Tuomet dar naudotas teletaipas – prietaisas, kurio išspausdintoje popieriaus juostelėje pateiktos skaičių grupės nurodydavo temperatūrą, vėjo greitį ir kitus meteorologinius rodiklius.
Sinoptikai taip pat rengdavo meteorologinius žemėlapius: ranka žymėdavo kritulių zonas, slėgio pokyčius, atmosferos frontus ir zobaras. Du kartus per parą jie gaudavo atmosferos zondavimo informaciją. Iš visų šių duomenų ir būdavo sudaromos prognozės.
Vėliau atsirado palydovų nuotraukos. Iš pradžių jos buvo spausdinamos ant fotopopieriaus, todėl darbui reikėjo tamsaus kambario, ryškalų ir fiksažo.
N. Šulija prisiminė ir pirmuosius Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos kompiuterius. Jų kietųjų diskų talpa siekė po 80 megabaitų, todėl tuo metu net buvo sunku įsivaizduoti, kaip panaudoti tokią didelę atmintį. Po trejų ar penkerių metų žmonės jau nešiojosi po vieną gigabaitą – technologijų pažanga vyko labai sparčiai.
Jaudulys prieš kameras ir netikėtas sprendimas
Pirmieji televizijos metai neapsiėjo be kuriozų. LRT laidoje „Panorama“ tuo metu dar nebuvo suflerio, tad tekstus reikėdavo išmokti mintinai. Pasak N. Šulijos, pusantros minutės tekstą sklandžiai pasakyti be užsikirtimo buvo labai sudėtinga.
Vieną kartą dėl jaudulio jis nusprendė sutramdyti nevalingai judančią ranką. Paprašęs operatorių žiogelio, meteorologas norėjo vieną švarko rankovę prisisegti prie kelnių, o kita ranka rodyti į orų žemėlapį. Operatoriai pasiūlė ranką tiesiog įkišti į kišenę, nes kadre vis tiek buvo matoma tik viršutinė kūno dalis.
Vis dėlto žiūrovai šį gestą pastebėjo. Kitą dieną laidos redaktorės Algelės Žukauskienės telefonas netilo. Vieni skambinusieji piktinosi, kad televizijoje jis pasirodė ranką laikydamas kišenėje, o kiti kaip tik džiaugėsi tokiu laisvesniu elgesiu ir vadino jį pirmuoju laisvu žmogumi sustabarėjusioje televizijoje.
TV3 žiniose darbo tvarka buvo kitokia: tekstai būdavo surašyti, sukirčiuoti ir pateikti sufleriuje. N. Šulija taip pat stebi kitus orų pranešėjus. Jam ypač patiko Karolinos Liukaitytės ir Silvestro Dikčiaus, kol šie dar dirbo, darbas. Meteorologas mano, kad kiekvienas orų vedėjas turi savitą braižą, tačiau neigiamo pavyzdžio neišskyrė.
Kaip jo gyvenime atsirado astrologija
N. Šulija svarstė, ar jis pats pasirinko astrologiją, ar ši sritis jį susirado. Susidomėjimas prasidėjo 1990 arba 1991 metais, kai jis sutiko žmogų, jau besidomėjusį astrologija dar nuo sovietmečio. Po to pokalbio meteorologas pradėjo gilintis į šią sistemą ir, jo teigimu, suprato, kad ji veikia, tik reikia ją gerai išnagrinėti.
Astrologija N. Šuliją domina daugiau kaip 30 metų, tačiau jis pripažįsta, kad dar liko daug neatrastų dalykų. Į skeptišką požiūrį jis reaguoja nesistengdamas įrodinėti astrologijos vertės – jo nuomone, tai priklauso nuo žmogaus gyvenimo ir jį supančio pasaulio sudėtingumo.
Pasak TV3 orų vedėjo, žmogui, kurio kasdienybę sudaro darbas prie staklių ar betono maišyklės, vakaro žinių žiūrėjimas ir alus prieš miegą, astrologija gali būti nereikalinga. Tačiau gyvenant aplinkoje, kurioje yra daugiau sąveikų ir ryšių, ji gali rasti savo vietą.
Astrologija N. Šuliją žavi tuo, kad padeda nagrinėti, kaip veikia jį dominančios sritys ir kas jose gali nutikti ateityje. Jis ją laiko ne savarankišku pakaitalu, o taikomąja disciplina, galinčia padėti priimti kitus sprendimus. Vis dėlto, kaip yra sakiusi viena kaunietė, jei kepdamas kiaušinienę kiaušinį daužysi ne į keptuvės kraštą, o į jos kotą, astrologija nepadės.
Šeima ir pomėgiai už televizijos ribų
N. Šulija didžiuojasi savo vaikais. Vyriausias sūnus Kristupas yra lėktuvo pilotas, kitas sūnus Augustinas dirba žurnalistu, o dukra dar mokosi mokykloje ir labai mėgsta baletą.
Meteorologas juokavo, kad išgirdus, jog skrydį valdo Kristupas Šulija, tai bus jo sūnus. Apie Augustiną jis kalbėjo kaip apie sėkmingą žurnalistą, turintį daug galimybių šiame kelyje nueiti toli. Dukros pagrindinis užsiėmimas, be mokyklos, yra baletas.
Kalbėdamas apie laisvalaikį, N. Šulija sakė, kad jo pomėgiai laikui bėgant keitėsi. Anksčiau jam patiko vaikščioti pėsčiomis, o dabar daugiausia dėmesio skiria buriavimui ir maudynėms eketėje. Žiemos grūdinimąsi jis pirmiausia sieja su sveikata ir sako, kad toks užsiėmimas jį veikia teigiamai.
Lukas Zajančauskas – ROC.lt portalo redaktorius. Jis rūpinasi, kad skaitytojus pasiektų aiškios, aktualios ir lengvai suprantamos naujienos.