Kitų metų valstybės biudžeto projekte numatomas 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) sieksiantis valdžios sektoriaus deficitas, o tokį sprendimą be išsamesnių politinių diskusijų Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Eugenijus Gentvilas vadina nusikaltimu.
Antradienį žurnalistams Seime jis teigė, kad Mastrichto kriterijaus viršijimas negali būti priimamas be diskusijų. Pasak E. Gentvilo, anksčiau politinėje kultūroje buvo įprasta svarstyti, kaip taupyti ir neperžengti nustatytų ribų, tačiau šiuo atveju, jo vertinimu, užteko premjero svarstymų ir iš prezidentūros nuskambėjusių signalų, kad projektui bus pritarta.
Politikas taip pat sakė, kad kalbama apie maždaug milijardą eurų perteklinių išlaidų, nors kartu neaptariamos taupymo priemonės ir kova su šešėline ekonomika. Jo nuomone, mažesnį, pavyzdžiui, 3,1 proc. deficitą būtų galima vertinti kitaip, tačiau dabar prognozuojamas 3,8–3,9 proc. rodiklis. E. Gentvilas taip pat atkreipė dėmesį į iš prezidentūros sklidusią prognozę, kad kitais metais deficitas gali pasiekti 5 proc., ir pabrėžė, jog norėtų platesnių diskusijų.
ELTA skelbė, kad Vyriausybė pritarė kitų metų valstybės biudžeto projektui ir perduos jį svarstyti Seimui. Jame numatytas 3,8 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas, viršijantis Mastrichto kriterijų.
Jeigu nebūtų taikoma 1,5 proc. BVP europinė išlyga kariniams įsigijimams, kitų metų deficitas siektų 4,8 proc. BVP. Tuo metu valstybės skola sudarytų 48,2 proc. BVP.
Prognozuojama, kad 2028 metais biudžeto deficitas padidės iki 4,6 proc. BVP, o neįtraukus karinėms išlaidoms taikomos išlygos – iki 4,7 proc. Valstybės skola tuomet viršytų pusę šalies BVP ir siektų 50,7 proc.
Prezidentūra teigiamai įvertino Vyriausybės parengtą kitų metų biudžeto projektą, tačiau paragino finansų ministrą Taurimą Valį parengti planą, kaip iki 2029 metų sumažinti valdžios sektoriaus deficitą iki Mastrichto kriterijuose nustatytos 3 proc. BVP ribos.
Vienas pagrindinių projekto prioritetų – visuomenės ir valstybės saugumas. Krašto apsaugos ministerijai kitąmet numatoma skirti 5 proc. BVP, arba daugiau kaip 4,8 mlrd. eurų. Šeimos paketo priemonėms numatyta 150 mln. eurų iš valstybės biudžeto.
