Kauno mečetė tapo nuolatinių konfliktų epicentru: kaimynė prisiminė pirmąjį šoką

Kauno mečetė pastaruoju metu sulaukia išskirtinio dėmesio – prie jos renkasi baikeriai, meldžiasi musulmonai, o kartais čia kyla ir kitokių incidentų. Dėl to pastatas vis dažniau atsiduria skandalų centre. Situacija domėjosi laidos „Be Tabu“ žurnalistai.

Neseniai Kauno savivaldybė prie mečetės įrengė vaizdo stebėjimo kameras.

Musulmonų bendruomenės narė pasakojo, kad jos nariai vieni kitus palaiko, žino apie panašius incidentus kitose šalyse ir turi patirties susidurdami su visuomenėje įsitvirtinusiais stereotipais, esą musulmonai yra nusikaltėliai, teroristai ar prievartautojai.

Kauno musulmonų bendruomenei jau 30 metų priklausanti moteris nenorėjo rodyti savo veido ir atskleisti vardo. Ji teigė nesijaučianti saugi, ypač po baikerių apsilankymo prie mečetės.

Moteris prisiminė, kad bendruomenės nariai tada pasijuto pažeminti. Jie buvo atėję į sakralią vietą melstis ir, jos teigimu, nieko neteisėto nedarė. Pasak jos, baikeriai garsiai leido muziką, tarp jų skambėjo Marijono Mikutavičiaus daina „Trys milijonai“ ir vokiška muzika.

Prie mečetės gyvenanti Ieva Voveris pasakojo apie neįprastą kaimynystę

Visai šalia Kauno mečetės gyvena iš Jungtinių Amerikos Valstijų į Kauną grįžusi influencerė ir verslininkė Ieva Voveris.

Ji pasakojo, kad vienas iš incidentų iš pirmo žvilgsnio priminė riaušes: aplink buvo daug triukšmo, girdėjosi šūksniai „Lietuva, Lietuva“, o išėjusi į lauką ji pamatė policiją ir maždaug dešimt automobilių. Dėl užblokuotų gatvių sunkiai galėjo atvykti ir pas ją turėję atvažiuoti statybininkai.

Daugiabutyje priešais mečetę I. Voveris gyvena jau tris mėnesius. Ji teigė, kad prireikė laiko priprasti prie tokios kaimynystės.

Penktadieniais mečetėje vyksta didelės pamaldos, todėl moteris stengiasi iš namų išvažiuoti apie 12 valandą. Apie 14 valandą, jos teigimu, aplink padaugėja policijos automobilių, „Bolt“ ir „Wolt“ kurjerių, todėl išvažiuoti tampa sudėtinga.

I. Voveris prisiminė, kad pirmą kartą išgirdusi iš mečetės sklindantį garsą pagalvojo, jog vyksta koncertas. Išėjusi į lauką ji pamatė didelę žmonių minią ir sakė tada buvusi šokiruota.

Parke prie mečetės moteris užsiima joga ir teigė nebijanti musulmonų. Šią vietą ji pasirinko todėl, kad ten esanti geriausia ir sausiausia žolė. Pasak jos, iki šiol nebuvo kilę jokių nesusipratimų, tačiau labiau nei pati mečetė ją trikdo parkas.

I. Voveris teigė, kad ypač netoli stoties dažnai mato policiją ir daug neblaivių žmonių. Dėl to jos vaikai per parką į parduotuvę neina, o renkasi ilgesnį kelią.

Ilgametę ramybę pakeitė konfliktai ir susiskaldymas

Kauno mečetė pirmą kartą pastatyta 1906 metais. Iš pradžių ji buvo medinė, tačiau 1931 metais miesto valdžia, atsižvelgdama į totorių patriotiškumą ir meilę Lietuvai, pastatė mūrinį maldos namų pastatą.

Sovietmečiu mečetė buvo naudojama ne pagal paskirtį – joje veikė sandėlis, biblioteka ir kavinė. Islamo išpažinėjai į šį pastatą sugrįžo tik 1991 metais. Daugelį metų čia buvo ramu, kol dėmesį pritraukė baikerių susirinkimas.

Iki 2019 metų Kauno mečetė priklausė pirmajam Lietuvos muftiatui, kurį sudarė totoriai. Vėliau buvo įkurtas antrasis muftiatas, o jam vadovauti pradėjo vilnietis muftijus Aleksandras Beganskas. Šiuo metu tarp besimeldžiančiųjų totoriai sudaro mažumą – dauguma yra atvykėliai. Vis dėlto musulmonų bendruomenės nariai esą buvo nepatenkinti ir pirmojo muftiato veikla.

Bendruomenės narė aiškino, kad jai ir kitiems musulmonams trūko atvirumo bei ataskaitų, o sprendimų priėmimo procesas buvo sunkiai prieinamas. Kaunas, jos teigimu, jautėsi pažemintas, nes tikėjosi didesnio skaidrumo.

Ji taip pat sakė, kad bendruomenė laikėsi tradicinės sunitų krypties, o kitas muftiatas ieškojo finansavimo iš su šiomis tradicijomis nesuderinamų pakraipų. Galiausiai, anot jos, bendruomenė nusprendė pasitraukti, nes nenorėjo valandų valandas ginčytis.

Lietuva istorijoje buvo daugiakultūrė valstybė, tačiau kartu ji pristatoma kaip tvarkinga ir civilizuota šalis. Joje, kaip teigiama, vietos turi užtekti visiems, o į Lietuvą atvykę žmonės privalo prisitaikyti prie galiojančių taisyklių.

Laida „Be Tabu“ per TV3 rodoma pirmadieniais–ketvirtadieniais 19.30 val.

Tekstas parengtas pagal TV3 televizijos laidą „Be Tabu“.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *