Kelio skausmą žmonės dažnai bando įveikti savarankiškai – daugiau ilsisi, sumažina fizinį krūvį arba vaistinėje ieško tinkamos priemonės. Tačiau ne visada jį galima paaiškinti nuovargiu ar persitempimu. Tinimas, paraudimas, karštis, negalėjimas sulenkti kelio ar remtis skaudančia koja gali reikšti, kad būtina gydytojo konsultacija.
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Lina Stočkutė-Plytnikė pasakoja, kad dėl kelio skausmo žmonės neretai pirmiausia užsuka į vaistinę. Dažniausiai jie prašo priemonės, kuria galėtų patepti skaudamą vietą, arba nori išsiaiškinti, kas sukėlė nemalonius pojūčius. Vis dėlto vaistininkas diagnozės nustatyti negali, tačiau, įvertinęs žmogaus nusiskundimus, gali patarti dėl nereceptinių priemonių.
Pasak specialistės, pasikartojančio kelio skausmo nereikėtų ilgai slopinti vien savo nuožiūra. Jei skausmas stiprus, nepraeina, prasidėjo po traumos arba kartu atsirado kitų nerimą keliančių simptomų, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Kokios gali būti kelio skausmo priežastys?
Kelį gali skaudėti dėl daugybės priežasčių – nuo laikino persitempimo iki rimtesnio sąnario pažeidimo. Dažnai problemos prasideda po sporto, griuvimo, staigaus pasisukimo ar netinkamai pastačius koją. Tokiais atvejais galimas sąnario patempimas, raiščių pažeidimas arba menisko plyšimas.
Meniskas – kelio sąnaryje esanti kremzlinė struktūra. Ją pažeidus gali atsirasti skausmas, patinimas ir sumažėti judesių amplitudė. Po stipresnės traumos taip pat neatmetami kaulų lūžiai, aiškina L. Stočkutė-Plytnikė.
Kelio skausmą gali lemti ir degeneracinės sąnarių ligos. Vyresniame amžiuje dažna priežastis yra osteoartritas, dar vadinamas artroze. Dėl nykstančios sąnario kremzlės kaulai ima labiau trintis, todėl jaučiamas maudimas ir sustingimas, o judėti tampa sunkiau.
Nemalonius pojūčius taip pat gali sukelti uždegiminės ligos, tarp jų reumatoidinis artritas ir bursitas. Įtakos turi per didelis fizinis krūvis, pasikartojantys judesiai, sunkus fizinis darbas, antsvoris bei genetiniai veiksniai.
Kada būklę galima kurį laiką stebėti?
Jeigu skausmas yra lengvas arba vidutinio stiprumo, netrukdo kasdieniams veiksmams, prasidėjo po didesnio krūvio ir pailsėjus sumažėja, savijautą galima kurį laiką stebėti. Taip kartais nutinka po treniruotės be tinkamo apšilimo, ilgesnio darbo sode ar darže arba daugiau vaikščiojus nei įprastai.
Pasak vaistininkės, savarankiškai skausmą bandyti malšinti galima tada, kai kelis nėra patinęs ar deformuotas, atrodo įprastai, o koją galima bent iš dalies sulenkti ir ištiesti. Taip pat svarbu, kad skausmas būtų prasidėjęs palaipsniui, be aiškios traumos, ir po poilsio bent kiek susilpnėtų.
Tokiu atveju reikėtų vengti veiklos, kuri skausmą sustiprina, neperkrauti sąnario ir stebėti, ar būklė gerėja. Jei skausmas neišnyksta, kartojasi arba stiprėja, vien poilsio ir namuose naudojamų priemonių gali nepakakti.
Penki požymiai, kad gydytojo apžiūros atidėlioti negalima
- Negalite remtis koja ar normaliai judėti. Ypač svarbu kreiptis pagalbos, jei tokia būklė atsirado po kritimo, smūgio ar traumos sportuojant.
- Kelis smarkiai ištino, paraudo arba tapo karštas. Ryškus patinimas, paraudimas ir didesnė odos temperatūra pažeistoje vietoje gali būti stipraus uždegimo ar infekcijos požymiai.
- Negalite iki galo sulenkti arba ištiesti kojos. Sąnario „užsirakinimas“ gali reikšti menisko pažeidimą ar kitą problemą, trukdančią keliui normaliai judėti.
- Kelis atrodo nenatūraliai arba yra deformuotas. Tokiu atveju būtina gydytojo konsultacija.
- Skausmas nepraeina, kartojasi ar stiprėja. Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei simptomai tęsiasi kelias dienas ar savaitę ir savarankiškai taikomos priemonės nepadeda.
L. Stočkutė-Plytnikė taip pat atkreipia dėmesį, kad kartu skaudant kitiems sąnariams problema gali būti ne vien vietinė, o susijusi su bendresne liga.
Ypač rimtai reikėtų vertinti kelio skausmą ar patinimą, kai kartu pakyla temperatūra, krečia šaltis arba pablogėja bendra savijauta. Tokie simptomai gali rodyti infekcinį procesą, kuriam būtinas skubus gydymas.
Vaistininkė ragina nepasikliauti vien viltimi, kad viskas praeis savaime. Kilus abejonių, galima pasitarti su vaistininku – jis padės įvertinti, ar situaciją dar galima spręsti savarankiškai, ar jau reikalinga gydytojo apžiūra.
