Karač meta iššūkį valdžiai: dėl grasinimų deportuoti žada kovoti teisme

Vidaus reikalų ministrui Martynui Katelynui prakalbus apie įstatymų keitimą, kad nacionaliniam saugumui pavojų keliančius, tačiau dėl Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų neišsiunčiamus užsieniečius būtų galima išsiųsti, baltarusių organizacijos „Mūsų namai“ vadovė Olga Karač pareiškė priešinsis visomis teisinėmis priemonėmis.

Pirmadienį paskelbtame viešame pareiškime, kurį gavo BNS, O. Karač atmetė Lietuvos žvalgybos vertinimus, esą ji bendradarbiauja su Rusijos specialiosiomis tarnybomis. Ji pabrėžė, kad žmogaus teisių gynimas, pažeidimų fiksavimas, viešų ataskaitų rengimas ir kreipimasis į Lietuvos ar tarptautines institucijas savaime neįrodo priešiškos veiklos prieš valstybę.

Visuomenininkė teigė savo gerą vardą ginanti visais įstatymų numatytais būdais. Ji taip pat nurodė, kad prieš savaitę sulaukė vidaus reikalų viceministro Lino Drazdausko grasinimų išsiųsti ją į Baltarusiją.

O. Karač teigimu, dėl šių pareiškimų ji kreipėsi į kompetentingas Lietuvos institucijas ir paprašė juos teisiškai įvertinti. Ji pažymėjo, kad teisinėje valstybėje skundas dėl valstybės pareigūnų veiksmų yra įprasta praktika, leidžianti priminti jų įgaliojimų ribas.

„Mūsų namų“ vadovė taip pat akcentavo, kad galimi Lietuvos teisės aktų pakeitimai nepanaikintų šalies tarptautinių įsipareigojimų. Jos vertinimu, draudimas grąžinti žmogų į valstybę, kur jam gali grėsti kankinimai ar nežmoniškas elgesys, yra pamatinė teisinė garantija, o ne institucijoms trukdanti techninė kliūtis.

Anot O. Karač, Baltarusijoje jai už visuomeninę veiklą skirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Ji ministrą paragino atsakyti, kokią politinę, teisinę ir reputacinę kainą Lietuva pasirengusi sumokėti, jei baltarusių žmogaus teisių gynėja būtų išsiųsta į Baltarusijos kalėjimą, ir kas prisiimtų politinę atsakomybę už tokio sprendimo padarinius.

BNS skelbė, kad M. Katelynas pirmadienį paskelbė ketinantis inicijuoti teisinius sprendimus dėl užsieniečių, kurie laikomi keliančiais grėsmę nacionaliniam saugumui, tačiau negali būti grąžinti į kilmės šalis dėl Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, per pastaruosius dvejus metus Migracijos departamentas nustatė penkis Baltarusijos piliečius, kuriems dėl grėsmės valstybės saugumui nebuvo suteiktas prieglobstis, bet jų išsiųsti iš Lietuvos neįmanoma. Viena iš šių asmenų ministras įvardijo O. Karač.

Migracijos departamentas, įvertinęs Valstybės saugumo departamento (VSD) informaciją, O. Karač prieglobsčio nesuteikė, tačiau humanitariniais pagrindais išdavė jai leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

M. Katelynas taip pat ketina kreiptis į atsakingas teisėsaugos institucijas, kad būtų įvertinta O. Karač ir jos vadovaujamos viešosios įstaigos „Mūsų namai“ veikla.

VSD vertinimu, ši organizacija sudaro palankias sąlygas į Lietuvą atvykti ir čia legalizuotis žmonėms, bendradarbiaujantiems su priešiškų valstybių žvalgybos tarnybomis.

Tarptautinis piliečių iniciatyvų centras „Mūsų namai“ Lietuvoje veikia daugiau nei dešimtmetį.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *