Kapinės nuo seno laikomos rimties, susikaupimo ir pagarbos mirusiesiems vieta. Todėl liaudies tradicijose susiformavo nemažai elgesio taisyklių, kurių pažeidimas esą gali prišaukti nelaimę. Nors šiandien daugelis jų vertinamos kaip prietarai, kai kurios vis dar žinomos ir perduodamos iš kartos į kartą, rašo fakt.pl.
Šiuos tikėjimus sieja pagarba mirusiesiems ir įsitikinimas, kad kapinėse nederėtų elgtis taip, kaip kasdienėje aplinkoje. Pateikiame septynis senovėje ypač svarbiais laikytus draudimus.
1. Iš kapinių nesineškite jokių daiktų
Seniau manyta, kad visa, kas auga ar randama kapinių teritorijoje, priklauso tai vietai ir mirusiesiems. Todėl žolės, gėlių, akmenėlių, šakelių, lapų ar kaštonų nebuvo galima išnešti už kapinių vartų.
Tikėta, kad parsinešti tokį daiktą į namus reiškia užtraukti nelaimę jo gyventojams. Ypač atsargiai patarta stebėti vaikus, nes iš smalsumo jie gali prisirinkti įvairių smulkmenų nuo takelių.
2. Mirusiesiems skirtos gėlės – ne namams
Liaudies tikėjimai perspėjo į namus neparsinešti gėlių, skirtų mirusiesiems. Šis įsitikinimas buvo taikomas ne tik kapų puokštėms, bet ir vazoniniams augalams ar prie kapinių įsigytoms gėlėms.
Manyta, kad toks augalas gali pranašauti artėjančias laidotuves šeimoje. Chrizantemų ir kalijų taip pat nerekomenduota dovanoti per linksmas progas, pavyzdžiui, vestuves ar gimtadienius, nes jos simboliškai siejamos su mirtimi.
3. Ant kapo negalima sėdėti ar į jį remtis
Kapas laikytas amžinojo poilsio vieta, todėl bet koks nepagarbus elgesys buvo smerkiamas. Pagal senąsias nuostatas nederėjo ant kapo sėdėti, jo mindžioti, peržengti antkapio ar atsiremti į paminklą.
Buvo tikima, kad taip galima sutrikdyti mirusiojo ramybę ir prisišaukti nelaimių. Šiandien ši taisyklė pirmiausia suprantama kaip elementarus pagarbos ženklas išėjusiems.
4. Žvakutes esą reikia uždegti degtukais
Senieji tikėjimai ypatingą reikšmę teikė tam, kaip kapinėse uždegama ugnis. Ji buvo laikoma apsivalymo simboliu, todėl, manyta, privalėjo būti įžiebta tinkamu būdu.
Prietarai skelbė, kad kasdienio žiebtuvėlio naudojimas gali prišaukti ligas ar nesėkmes. Dėl to žvakutes rekomenduota uždegti degtukais arba specialiu „kapinių“ žiebtuvėliu, skirtu tik šiam veiksmui.
5. Pasimatymas tarp kapų – blogas ženklas
Nors pasivaikščiojimas kapinėse kai kuriems žmonėms gali padėti susikaupti, senieji tikėjimai šios vietos nelaikė tinkama pirmam įsimylėjėlių susitikimui.
Manyta, kad tarp kapų užsimezgusi meilė ilgai netruks. Esą santykiai, prasidėję mirties apsuptyje, pasmerkti liūdesiui ir išsiskyrimui.
6. Į kapines neikite su naujais batais
Šis prietaras šiandien gali pasirodyti neįprastas, tačiau anksčiau į jį žiūrėta rimtai. Tikėta, kad nauji batai, avimi kapinėse, yra bloga pranašystė juos dėvinčiam žmogui ir gali reikšti jo mirtį.
Nors dabar šią taisyklę prisimena nedaugelis, jos ypač laikytasi lapkričio 1-osios minėjimų metu, kai kapines aplankydavo daugybė žmonių.
7. Laidotuvės turėjo įvykti iki sekmadienio
Dar vienas senas įsitikinimas buvo susijęs su mirusiojo laikymu namuose. Manyta, kad kūnas neturėtų būti laikomas iki sekmadienio, nes priešingu atveju mirusysis esą gali „pasiimti“ dar vieną šeimos narį.
Dėl šio tikėjimo laidotuves stengtasi surengti iki savaitės pabaigos. Šiais laikais tai ne visada įmanoma, ypač žmogui mirus penktadienį, tačiau kai kur šis prietaras vis dar nėra pamirštas.
