Laidotuvės ir darbas: kiek dienų darbdavys privalo suteikti ir kas gali nustebinti

Naujienų portalas tv3.lt teisininkės ir mediatorės Raimondos Joskaudienės paklausė, ar darbuotojas gali būti išleistas į šeimos nario laidotuves ir kiek laiko tokiu atveju suteikiamos nemokamos atostogos.

Kada darbdavys privalo suteikti laisvų dienų?

Darbo kodeksas numato darbdavio pareigą suteikti nemokamas atostogas darbuotojui, norinčiam dalyvauti mirusio šeimos nario laidotuvėse. Ši garantija įtvirtinta Darbo kodekso 137 straipsnio 1 dalies 6 punkte.

Vis dėlto teisės aktuose nėra pateiktas baigtinis šeimos narių sąrašas ar tiksliai apibrėžtas giminystės laipsnis. Todėl, pasak R. Joskaudienės, svarbu neskirti kasdienėje kalboje vartojamos sąvokos „artimas žmogus“ nuo Darbo kodekse vartojamo termino „šeimos narys“.

Valstybinė darbo inspekcija aiškina, kad šeima darbo santykiuose neapsiriboja vien sutuoktiniu ir vaikais. Šiai sampratai gali būti priskiriami tėvai, įtėviai, vaikai, įvaikiai, seneliai ir kiti žmonės, kuriuos sieja šeiminiai įsipareigojimai. Tarp VDI minimų pavyzdžių yra vaikus kartu auginantys partneriai ir vaiko globėjai.

Todėl vien kraujo ryšys ar oficialiai įregistruota santuoka nėra vieninteliai kriterijai. Sistemiškai aiškinant šią garantiją, ji taikytina ir senelių, vaikaičių, brolių bei seserų laidotuvėms. Civilinio kodekso 3.135 straipsnyje šie asmenys įvardijami kaip artimieji giminaičiai.

Tačiau Civilinio kodekso nuostata apibrėžia artimųjų giminaičių sąvoką, o ne nustato galutinį Darbo kodekse vartojamos šeimos nario sampratos sąrašą.

Penkių dienų taisyklė turi svarbią detalę

Darbdavys darbuotojui dalyvauti šeimos nario laidotuvėse privalo suteikti iki penkių kalendorinių dienų nemokamų atostogų. Tai nereiškia, kad darbdavys gali savo nuožiūra sutrumpinti darbuotojo prašomą laiką, pavyzdžiui, suteikti tik vieną dieną.

Jeigu darbuotojas dėl šios priežasties prašo penkių kalendorinių dienų, jų negalima sutrumpinti vien todėl, kad pačios laidotuvės vyksta vieną dieną. Skaičiuojamos kalendorinės, o ne darbo dienos, todėl į laikotarpį įtraukiami savaitgaliai ir švenčių dienos. Pavyzdžiui, laikotarpis nuo penktadienio iki antradienio imtinai sudaro penkias kalendorines dienas.

Ši garantija siejama su konkrečiomis laidotuvėmis, o ne su bendru penkių dienų limitu, taikomu visiems metams.

Penkių kalendorinių dienų riba apibrėžia privalomą darbdavio garantiją, tačiau neužkerta kelio susitarti dėl ilgesnių nemokamų atostogų. R. Joskaudienė pažymėjo, kad pagal Darbo kodekso 137 straipsnio 2 dalį šalių susitarimu suteikiamų nemokamų atostogų trukmė nėra apribota konkrečiu maksimaliu dienų skaičiumi.

Pagal bendrąją taisyklę tokios atostogos yra neapmokamos. Vis dėlto kolektyvinėje sutartyje ar kituose darbuotojui taikomuose susitarimuose gali būti numatytos palankesnės sąlygos, pavyzdžiui, papildomos dienos arba jų apmokėjimas. Dėl to verta patikrinti ne tik Darbo kodekso nuostatas, bet ir konkrečioje darbovietėje galiojančias garantijas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *