Raseinių rajone esančiame Jūkainių miške aptiktas į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas korališkasis trapiadyglis (Hericium coralloides). Itin retas grybas laikomas svarbiu požymiu, rodančiu, kad teritorijoje išlikusios natūraliai besivystančios ekosistemos.
Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija pasidalijo V. Greičiaus darytomis nuotraukomis ir jo įžvalgomis. Pasak specialisto, korališkasis trapiadyglis yra vienas jautriausių miško būklės indikatorių, galintis augti tik esant specifinėms sąlygoms.
Neįprasta vieta retam grybui
Grybas pastebėtas ant drėgno juodalksnio kamieno Europinės svarbos aliuvinių miškų buveinėje. Tokia augavietė šiai rūšiai nėra įprasta, todėl radinys laikomas ypač vertingu.
Korališkąjį trapiadyglį gyvai pamatyti pavyksta toli gražu ne kiekvienam. Vis dėlto jį aptikus būtina prisiminti, kad grybo negalima liesti ar skinti – saugoma rūšimi galima tik pasigrožėti ir ją nufotografuoti.
Jūkainių miškas yra ledynmečio suformuotame banguotame kraštovaizdyje, kurį iš visų pusių supa intensyviai dirbami laukai. Ši nedidelė žaliuojanti teritorija saugoma kaip geomorfologinis draustinis ir priklauso tarptautiniam „Natura 2000“ tinklui.
Dažniausiai korališkasis trapiadyglis auga ant stambių beržų, drebulių ar ąžuolų virtuolių. Šiuo atveju jo aptikimas ant juodalksnio kamieno išsiskiria. Grybas minta negyva mediena ir atlieka natūralaus miško sanitaro vaidmenį.
Rūšis taip pat itin jautri aplinkos pokyčiams. Ji gali išlikti ten, kur miškui leidžiama vystytis natūraliai, netrūksta stambių virtuolių ir palaikoma pastovi drėgmė. Sutvarkytuose bei išvalytuose miškuose tokiam grybui sąlygos nepalankios, nes ten nelieka natūraliai pūvančių kamienų.
Radinys Jūkainių miške rodo, kad teritorijoje vis dar yra laukinės gamtos kampelių. Kadangi korališkasis trapiadyglis įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą, jo negalima skinti ar liesti.
Apie šį ir kitus saugomų rūšių radinius oficialiai pranešti gali kiekvienas. Tam reikia prisijungti prie Saugomų rūšių informacinės sistemos (SRIS), užpildyti trumpą pranešimą ir pridėti nuotrauką su koordinatėmis. Savo stebėjimais taip pat galima pasidalyti platformoje „iNaturalist“.
Tokie pranešimai specialistams padeda stebėti retų augalų, gyvūnų ir grybų būklę bei geriau saugoti Lietuvos gamtos vertybes.
Tekstu ir nuotraukomis „Facebook“ pasidalijo Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija. Medžiagos autorius – V. Greičius.
