Sunkiai sergantis žmogus kartais netikėtai sustiprėja: vėl pradeda kalbėti, juokauti, vaikščioti ar valgyti ir gali pasirodyti tarsi visiškai pasveikęs. Vis dėlto hospiso slaugytoja J. McFadden įspėja, kad toks pagerėjimas ne visada reiškia tikrą sveikatos būklės gerėjimą.
„TikTok“ paskyroje @hospicenursejulie savo darbo patirtimi besidalijanti moteris pasakoja apie mirties temą ir reiškinius, kurių, kaip pati teigia, negali paaiškinti nei ji, nei medikai. Ji siekia žmonėms suteikti daugiau žinių apie kūno gebėjimą pasirūpinti savimi ir sumažinti nerimą kalbant apie mirtį.
Netikėtas pagerėjimas prieš mirtį
J. McFadden papasakojo apie vadinamąjį „atgijimą prieš mirtį“. Tai nutinka pacientui sunkiai sergant ir jau artėjant aktyviai mirties fazei, kai iki mirties gali būti likusios vos kelios dienos.
Tokiu metu žmogus staiga ima atrodyti geriau: pradeda vaikščioti, kalbėtis, valgyti, juokauti ir bendrauti taip, kaip anksčiau. Artimiesiems gali pasirodyti, kad liga atsitraukė arba žmogus apskritai niekada rimtai nesirgo.
Vienas komentatorius prisiminė, kad panašiai nutiko jo Alzheimerio liga sirgusiai mamai. Prieš mirtį ji atgavo prisiminimus, juokėsi su dukra ir pasakė, kad ją myli.
Slaugytojos teigimu, pacientai trumpam tampa panašūs į save iš ankstesnio gyvenimo: įgyja daugiau jėgų, daug kalba ir juokauja. Tačiau po tokio pagerėjimo jie dažniausiai miršta per kelias dienas, o kai kuriais atvejais – net tą pačią naktį.
J. McFadden skaičiavimu, šis reiškinys pasireiškia maždaug trečdaliui hospiso pacientų. Kadangi jis nėra neįprastas, darbuotojai iš anksto apie jį įspėja šeimas. Taip artimiesiems lengviau suprasti, kodėl žmogus gali netikėtai mirti praėjus vos kelioms dienoms po to, kai atrodė besijaučiantis puikiai.
„TikTok“ vartotojai šį reiškinį palygino su serialo „Grei anatomija“ epizodu. Jame gydytojai tokį paciento būklės pokytį pavadino „atgijimu“, kai po lėktuvo katastrofos atsibudo vienas pagrindinių veikėjų Markas Sloanas, nors prieš tai į nieką nebereagavo.
Mokslininkai vis dar ieško atsakymo
Vokiečių mokslininkas Michaelis Nachmas šį reiškinį tyrinėja jau ilgą laiką ir bando rasti jo paaiškinimą. Jo surinkti duomenys rodo, kad apie tokį pagerėjimą pranešama daugiau nei 250 metų.
Tyrimų duomenimis, 84 proc. žmonių, patyrusių šį reiškinį, miršta per savaitę, o pusė jų – tą pačią dieną.
Šis reiškinys iki šiol laikomas medicinine paslaptimi. Kai kurie žmonės jį sieja su dvasiniais įsitikinimais, tačiau mokslas negali patvirtinti, kad smarkiai pažeistos pacientų smegenys gali lengvai grįžti į įprastą būseną.
J. McFadden taip pat pasakoja, kad arti mirties esantys pacientai kartais mato mirusius artimuosius. Anot jos, tokie išgyvenimai dažniausiai prasideda likus maždaug mėnesiui iki mirties.
Pacientai gali pasakoti matantys mirusius giminaičius, draugus, seniai nugaišusius augintinius, dvasias ar angelus. Vieni šiuos vaizdus išgyvena tarsi sapne, kiti juos mato fiziškai ir klausia aplinkinių, ar šie taip pat juos pastebi.
Daugelis žmonių mano, kad tokie išgyvenimai gali suteikti mirštančiajam paguodą ir padėti pasiruošti išėjimui iš šio pasaulio bei susitikimui su anksčiau mirusiais artimaisiais.
Pasak slaugytojos, pacientai dažniausiai tokių regėjimų nebijo. Priešingai, jie juos ramina, nes žmonės jaučiasi gavę žinią, kad artimieji netrukus ateis jų pasiimti arba padės jiems. Dėl to mirties baimė daugeliui sumažėja.
Lukas Zajančauskas – ROC.lt portalo redaktorius. Jis rūpinasi, kad skaitytojus pasiektų aiškios, aktualios ir lengvai suprantamos naujienos.