Šių metų rugpjūtį fronte dingo Bangladešo pilietis Mohammadas Sabitas. Jo žmona Julija, gyvenanti Angarske, leidiniams „Astra“ ir „Liudi Baikala“ pasakojo, kad vyras į karą galėjo būti įtrauktas apgaule – jis atsiliepė į darbo skelbimą, kuriame buvo siūloma skraidymo aparatų surinkimo inžinieriaus vieta.
Profesionalus pilotas, rusiškai nekalbantis M. Sabitas buvo išsiųstas į Smolenską. Ten per vieną dieną jam sutvarkė dokumentus, atliko medicininę patikrą ir atidarė banko sąskaitą. Vėliau iš vyro paėmė telefoną ir išvežė į poligoną.
Į kelionę jis išvyko liepos 8 dieną. Liepos 20-ąją M. Sabitas paskambino žmonai iš vado telefono ir pranešė, kad yra siunčiamas į vadinamąją „specialiąją karinę operaciją“ – taip Rusijoje oficialiai vadinamas karas Ukrainoje.
Pasak Julijos, vadas ją ramino, kad vyras pirmiausia tris mėnesius mokysis, o vėliau dirbs pagal žadėtą specialybę. Esą į Ukrainą jis nebus siunčiamas. Vadas taip pat žadėjo atsiųsti dokumentus, reikalingus išmokoms gauti, tačiau po šio pokalbio ryšys nutrūko.
Rugpjūčio 17 dieną Volgogrado kariniame komisariate Julija gavo pranešimą, kad jos vyras be žinios dingo rugpjūčio 9-ąją. Dokumente nurodytas ir karinis dalinys – k/d 54708, Belgorodo srityje esantis motorizuotųjų šaulių šturmo kariuomenės pulkas.
Į kariuomenę verbuojami užsieniečiai ir artimųjų paieškos
Julija teigia per du mėnesius trukusias paieškas sutikusi daug žmonų ir motinų, kurių artimieji buvo verbuojami panašiai. Jiems esą siūlydavo vairuotojų, statybininkų ar dronų operatorių darbus „prie valstybės sienos“, o pradėjus tvarkyti dokumentus paimdavo telefonus.
Jos teigimu, iš šio dalinio dingusių karių artimieji per du mėnesius susibūrė į daugiau nei 250 žmonių grupę. Vis dėlto karštąja linija šeimoms esą tik atsakoma, kad karys „nekontaktuoja“. Leidiniui „Astra“ nepriklausomai patikrinti šios informacijos nepavyko.
M. Sabitas į Rusijos kariuomenę buvo mėgintas įtraukti jau antrą kartą. Pavasarį jis per verbavimo kompaniją „Vojevoda“ pasirašė kontraktą, tačiau Julija pasiėmė vyrą iš mokymo centro, už tai sumokėjusi maždaug 100 tūkst. rublių, arba apie 960 eurų.
Šiuo metu Julija laukiasi – kūdikis turėtų gimti spalį. Ji taip pat nežino, kur yra vyro banko kortelė, į kurią turėjo būti pervedamos išmokos.
Vaizdo įraše moteris teigė, kad su ja susisiekė anonimiškumo paprašęs liudininkas. Jis esą papasakojo, kad M. Sabitas karinės vadovybės įsakymu buvo „nunulintas“ – nužudytas, nes atsisakė eiti į fronto liniją.
