Ilgaamžiškumo tema sulaukia vis daugiau dėmesio: žmonėms siūlomi įvairūs papildai, injekcijos, terapijos ir būdai, esą galintys sulėtinti senėjimą ar atsukti biologinį laikrodį. Vis dėlto mokslininkės pabrėžia, kad patvirtinto vaisto nuo senatvės nėra, o ilgesnį ir sveikesnį gyvenimą pirmiausia lemia gerokai paprastesni sprendimai.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslininkė dr. Justina Kilaitė teigė, kad žmogaus senėjimą veikia daugybė aplinkybių. Nors egzistuoja ilgaamžiškumui įtakos turinčių genų, vien genetika šio proceso nenulemia. Svarbūs ir aplinkos veiksniai, gyvenimo būdas, socioekonominė padėtis bei atsitiktinumai.
Pasak jos, nederėtų manyti, kad dėl nepalankios genetikos nieko neįmanoma pakeisti, arba, priešingai, kad geri genai savaime garantuos ilgą gyvenimą.
Viso kūno MRT reikalingas tikrai ne kiekvienam
Susidomėję ilgaamžiškumu kai kurie žmonės itin dažnai tikrinasi sveikatą, vartoja daug papildų ir išbando įvairias terapijas. Tačiau dr. J. Kilaitė ragina nepamiršti saiko. Tyrimo metu nustatytas nukrypimas nuo normos nebūtinai reiškia ligą ar turės įtakos kasdieniam gyvenimui.
M. Tomkuvienė taip pat pabrėžė, kad ne visiems reikia rinkoje siūlomų papildų, injekcijų ar procedūrų. Priemones reikėtų rinktis pagal konkretaus žmogaus poreikius, pasitarus su gydytojais ir kitais specialistais, o siekiant ilgaamžiškumo nevertėtų sukelti sau papildomo streso ar išleisti visų santaupų.
Yra prevencinių priemonių, galinčių atitolinti kai kurias vyresniame amžiuje pasireiškiančias ligas, pavyzdžiui, demenciją. Tačiau tuo būtina pradėti rūpintis pakankamai anksti – vidutiniame amžiuje, maždaug 40–50 metų. Svarbūs fizinis aktyvumas, kraujospūdžio kontrolė ir dalyvavimas prevencinėse programose.
Lietuvoje vykdomos gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos ir prostatos vėžio prevencinės programos. Mokslininkės ragina pirmiausia pasinaudoti būtent jomis, nes jų veiksmingumas yra patvirtintas, o anksti nustačius vėžį jį galima išgydyti.
Keturi pagrindiniai sveiko senėjimo pagrindai
M. Tomkuvienė atkreipė dėmesį, kad žmonės sensta skirtingai – tai rodo ir identiškų dvynių tyrimai. Todėl kiekvienam gali reikėti skirtingų sprendimų, kuriuos geriausia parinkti kartu su gydytojais bei atitinkamos srities specialistais.
Vis dėlto yra keturi pagrindiniai dalykai, tinkantys visiems: sveika mityba, tinkamas ir neperdėtas fizinis aktyvumas, pakankamas miegas bei gera psichologinė sveikata.
Mokslininkė perspėjo, kad siekis viską atlikti nepriekaištingai pats gali tapti streso šaltiniu. Nuolatinis nerimas dėl nesuvartotų papildų ar suvalgyto saldumyno taip pat nėra naudingas. Pasirūpinus pagrindiniais sveikatos aspektais, daugelis ilgaamžiškumo industrijos siūlomų priemonių nebūtinai reikalingos kiekvienam.
Patvirtinto vaisto nuo senatvės kol kas nėra
Kalbant apie maisto papildus, pirmiausia reikėtų įvertinti, ar organizmui netrūksta vitaminų ar mikroelementų. Esant trūkumui, simptomams ar kitiems požymiams, papildai gali būti skiriami, tačiau vartoti juos be aiškios priežasties nerekomenduojama. Galimas ne tik perteklius, bet ir bereikalingos išlaidos.
Mokslas šioje srityje sparčiai juda į priekį. Tiriamos RNR technologijos, senstančių ląstelių šalinimo metodai ir kitos kryptys. Pasaulyje veikia daug biotechnologijų įmonių, kuriančių ilgaamžiškumo terapijas, o šioje srityje rengiami ir tarptautiniai konkursai, kuriuose dalyvauja šimtai įmonių.
M. Tomkuvienė pasakojo, kad svarstomos technologijos, kurios galėtų fizinius ir pažintinius žmogaus rodiklius priartinti prie gerokai jaunesnio asmens lygio. Tačiau šiuo metu nėra nė vieno patvirtinto vaisto, kurį būtų galima vadinti vaistu nuo senatvės.
Kalorijų ribojimo nauda dar nėra galutinai įrodyta
Viena iš tiriamų senėjimo valdymo priemonių – kalorijų ribojimas. Kai kurie tyrimai sieja mažesnio kaloringumo mitybą su lėtesniu ląstelių senėjimu. Tokiu atveju biologinis amžius neatsukamas atgal, tačiau jo didėjimas gali būti lėtesnis nei žmonių, kurie vartoja įprastą, viso kaloringumo maistą.
Vis dėlto tyrimų rezultatai kol kas prieštaringi, todėl negalima teigti, kad šis būdas veiksmingas 100 proc. Prieštaringai vertinamas ir buvimas vėsesnėje aplinkoje, kai, kaip manyta, organizmas taupo energiją, o ląstelės gali senti lėčiau.
M. Tomkuvienė įspėjo, kad kalorijų ribojimas neturėtų baigtis anoreksija ar organizmo išsekimu. Atsargiai reikėtų vertinti ir protarpinį badavimą, nes jis tinka ne visiems. Tai, kas gali būti tinkama viršsvorio turinčiam 60 metų vyrui, nebūtinai tiks aktyviai 30-metei moteriai. Ilgalaikis badavimas ištisomis paromis, mokslininkės teigimu, tinka nedaugeliui.
Prieš iš esmės keičiant gyvenimo būdą ar imantis radikalių sprendimų, rekomenduojama pasitarti su šeimos gydytoju arba kitu specialistu, kad galima nauda nevirstų žala.
Ilgalaikis stresas gali paspartinti lėtinių ligų atsiradimą
J. Kilaitė teigė, kad rūkymas ir alkoholio vartojimas senėjimą skatina vienareikšmiškai. Šios rekomendacijos nėra individualizuotos – abu įpročiai kenkia visiems. Jei įmanoma, jų reikėtų visiškai atsisakyti, o jei ne, alkoholio vartojimą bent jau riboti.
Abi specialistės išskyrė psichologinės sveikatos svarbą. Ilgalaikis stresas, jų teigimu, yra vienas labiausiai nuvertinamų senėjimo veiksnių. M. Tomkuvienė sakė, kad lėtinis stresas spartina biologinį amžių, veikia širdies ir kraujagyslių sistemą bei smegenis ir gali pagreitinti visų lėtinių ligų pasireiškimą. Ryšį tarp psichologinės ir fizinės sveikatos patvirtina šimtai mokslinių darbų.
J. Kilaitė priminė, kad žmogus turi ne tik biologinį, bet ir psichologinį amžių. Aktyvi 80 metų moteris gali jaustis esanti 30-ies ir džiaugtis gyvenimu, o 40 metų žmogus dėl nuolatinio streso bei nepasitenkinimo gali viduje jaustis gerokai vyresnis. Tai taip pat gali turėti įtakos senėjimo procesui.
Mokslininkės pabrėžė, kad užuot ieškojus stebuklingo recepto, svarbiau kuo anksčiau pradėti rūpintis kūnu ir protu. Šiuo metu jau žinoma, kokių pagrindinių principų laikantis galima ilgiau išsaugoti sveikatą.
